Bet suklydo. Sumišo. Atmintyje, nors iš vakaro vardus ir kalė, berniukams jie neišliko.
Pagelbėjo šventės organizatoriai, Saugų bendruomenės pirmininkas Eugenijus Judeikis, įdavę vaikinukams raštelį su dingusiųjų kaimų pavadinimais. Dvigubais. Vokiškais ( iki 1923-iųjų, kai Klaipėdos kraštas priklausė Rytų Prūsijai) ir lietuviškais – iki šių dienų.
Ant paminklo postamento šių vardų irgi nėra, tad tenka kliautis rašytiniais šaltiniais.
Saugų seniūnijoje buvo ir neliko Aukštumalos (Augstumal), Išlūžės (Iszlusze), Žaliojo šilo (Grundheide), Joniškės (Jonishken), Laugalių (Laugallen), Miškogalio (Mischkogalles), Lenkų (Lenken), Jurginų (Jundschen) Pašyliškių (Paszelischken) kaimų.
Kai kuriuose jų gyventojų neliko iš karto po Antrojo pasaulinio karo, kiti ištuštėjo sovietmečiu, o paskutinieji – pastaraisiais dešimtmečiais.
„Ir šis procesas – Lietuvos tuštėjimo metas – tebesitęsia, tad paminklą bendruomenės iniciatyva ir užsakymu kūriau galvodamas ir apie šiandieninių krašto gyventojų likimą“, - lrytas.lt sakė skulptorius Darius Vilius.
Evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis, palaiminęs visos bendruomenės ir šio kūrėjo darbą, linkėjo visiems rūpintis savo ir gyvenamųjų vietovių augimu, klestėjimu ir palikimu ateities kartoms. Bendruomenės pirmininkas E. Judeikis simbolinę paminklo atidengimo juostelę perkirpti pakvietė du garbaus amžiaus vyrus, kurie yra gyvenę viename iš išnykusiųjų – Išlūžės – kaime.
Dabar jie šiame krašte – tik svečiai, nes abu emigravo.
Niekas nedėjo gėlių prie skulptūrinių vartelių, o žilagalvių vyrų ilgų pasakojimų apie savo gyvenimo kelią, kalėjimą, tremtį, Antrojo pasaulinio karo išgyvenimus susirinkusiems gal trims šimtams žmonių išklausyti trūko laiko. Pagal scenarijų po vietinės ir rajono valdžios sveikinimų sekė gūdžiu sovietmečiu (1982 metais) Lietuvos kino studijos sukurto dokumentinio filmo apie Saugas peržiūra.
Iki sugužant visai miniai į bažnyčią dar buvo prisimintas ir su rytdienos vardinėmis pasveikintas vienas gyventojas, vardu Jonas.
Linksmoji dalis prasidėjo Saugų bendruomenė pastatytu saviveikliniu spektakliu „Rasos“, Vilkyčių šokių kolektyvo „Veiviržas“ programa, ūpą žmonėms kėlė ansamblis „Jonis“.
Rūdijančio metalo ir akmens kompoziciją (nevarstomus vartus gal į sodybą, gal į šventyklą, o gal į kapus, iš kurių negrįžtama), sustingusius tarp užrūdijusių vyrių ir akmenų, kurie gal simbolizuoja sutraiškytus paribio gyventojų likimus, gal prislėgtas išvarytųjų iš šio krašto širdis, galima rasti prie kelio Klaipėda-Šilutė, šalia Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios.
Jei norėtųsi nusilenkti jų atminčiai.