Į Vilniuje dvi dienas įvykusią konferenciją susirinko lyčių lygybės srities mokslininkais, ekspertais iš ES Rytų partnerystės, Viduržemio jūros, Afrikos, Artimųjų Rytų valstybių.
Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje kartu su Užsienio reikalų ministerija bei tarptautiniais partneriais surengtoje konferencijoje ekspertai diskutavo lygių galimybių, švietimo valstybinės politikos, mokslo ir ugdymo sistemos bei neformalių medijų vaidmens temomis.
Į baigiamąjį konferencijos renginį Mažosios Lietuvos ambasadoje atvyko ir šalies užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. Moters statusas mūsų šalyje, anot jo, nuolat kinta. Prieš gerą dešimtmetį vis dar buvome linkę mūsų visuomenę vadinti patriarchaline, o šiuo metu joje dominuoja ir moterys, ir vyrai.
„Šiandien lietuvės vis aktyviau dalyvauja valstybės kūrime ir valdyme, moksle, versle ir visuomeniniame gyvenime. Tiesa, įvairių šalių patirtys skiriasi. Lygiuotis yra į ką, bet net labai pažangios šalys šioje srityje turi spragų. Musulmoniškose šalyse moterys savo išsilavinimą aukoja vardan šeimos gerovės, mūsiškės šias sritis jau bando suderinti“, - kalbėjo viceministras.
Politikas pridūrė, kad Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos lygių lyčių teisių ekspertais Lietuvos moterų dalyvavimą politikoje ir visuomeninėje veikloje vertino teigiamai: „Šių šalių moterys apie tokias sąlygas gali tik pasvajoti.“
Gerovė priklauso nuo šalies
Kamerūno fondo „Kreditai veiklioms moterims“ atstovė Aglaia Hagg-Thun moterų teises Afrikos valstybėje apibūdino kaip gana liberalias. Tiesa, lygybe kvepia namuose, versle, visuomeniniame gyvenime, bet ne politikoje.
„Kamerūno politikai moteris į savo gretas įsileidžia itin nenoriai. Užtat jie su malonumu stebi, kaip daug dirbančios moterys savo rankose laiko šalies ekonomiką. Mūsų tikslas – integruoti moteris į politinį šalies gyvenimą“, - lrytas.lt sakė A. Hagg-Thun.
O štai A. Grami, Tuniso universiteto profesorė, savo šaliai ir jos vykdomai politikai negailėjo karčių žodžių. Arabų revoliucija, pasak mokslininkė, moterų teisėms naudinga nebuvo. Kaip tik atvirkščiai – jas dar labiau apribojo.
„Arabų šalių moterims revoliucija žadėjo laisvesnį gyvenimą. Tačiau po rinkimų viskas pasikeitė - moterų laisvė vėl pradėta varžyti. Nemažai moterų vėl pradėjo dengti galvas, vengti vyriškos draugijos – lyčių teisių kontrastai pastebimi plika akimi. Nepaisant visko, tunisietės nusiteikusios optimistiškai“, - situaciją Tunise apibūdino A. Grami.
Jau antrina iš Sirijos į Lietuvą atvykusi nevyriausybinės Sirijos organizacijos „Sirijos moterys už demokratiją“ atstovė Mouna Ghanem: „Arabų šalyse įvykusios revoliucijos tam tikrų permainų atnešė, tačiau tikėtis greitų pokyčių būtų naivu. Mūsų visuomenėje vis dar dominuoja vyrai, o moteriai atitenka antraeilis, dažniausiai nereikšmingas ar net nepastebimas vaidmuo.“
Žvilgsnis į Saudo Arabiją
Konferencijos svečiams buvo siūloma apžiūrėti fotomenininkės Vilmos Samulionytės parodą „Dykumoje“.
Ši paroda – tai lietuvės moters pasakojimas apie Saudo Arabiją, tačiau ne kaip apie šalį, o kaip naujų minčių, suvokimų, potyrių, jausenų radimosi vietą. Pati fotografės arabų šalyje praleido dvejus metus. Šį laikotarpį ji iki šiol vertina dviprasmiškai: „Dirbau moterų fotostudijoje. Jų teko sutikti šimtus – vienos yra naivios, kitos – stiprios, trečios gyvena pagal religines dogmas. Yra ir liberaliai mąstančių šeimų, kurioms artimos vakarietiškos vertybės.“
Kiekvieno svetimšalio viešnagė, pasak V. Samulionytės, prasideda supažindinimu, kas šioje šalyje yra draudžiama: vyrams negalima eiti į moterų parduotuves, moterims neleidžiama vairuoti, eiti į vyrų kavines, restoranus.
Šalyje regėtą kontrastą menininkei apibūdinti sunku: „Šioje šalyje daug kraštutiniškumų. Šiandien diskutuojame apie moterų teises, tačiau nemažai Saudo Arabijos moterų savo teises tapatina su savo pareigomis – meile ir ištikimybe šeimai, tradicijoms, religijai. Negalima gailėti žmonių, kurį tokį gyvenimo kelią pasirenka savo noru.“