„Neturėtų būti jokių abejonių, kad NATO pagrindas yra
sąjungininkų saugumas, o tai yra vadinamasis penktasis straipsnis.
Aš žinau, kad vyksta Karaliaučiuje ir įsidėmėjau, be kita ko,
tai, ką išdėstė generolas Makarovas pastarųjų
vizitų regione metu. (...) Rudenį ketinu su vizitu vykti į Rusiją
ir neabejotinai kelsiu šį klausimą susitikęs su Rusijos karine
vadovybe“, - interviu sakė K. Bartelsas, paklaustas, ar procesus
Karaliaučiuje vertina kaip karinių pajėgumų telkimą.
„Kita vertus, aš tvirtai tikiu, kad mes turime tęsti dialogą su
Rusija tam, kad geriau suprastume vienas kitą ir nebijotume paliesti
sunkius klausimus. Noriu pasakyti visiškai aiškiai, kad karinis
konfliktas ar karinė konfrontacija jokiu būdu niekam nebus naudinga
ir mes turime stengtis ieškoti variantų, kurie įtrauktų abi puses
tam, kad rastume sprendimą iššūkiams, su kuriais susiduriame“, -
sakė Danijos generolas.
Pasak jo, ketvirtadienį vykusiame susitikime su Lietuvos karine
vadovybe buvo iškelti vadinamųjų gynybos planų klausimai.
„Patys planai yra NATO sąjungininkų pajėgų Europoje
vyriausiojo vado (SACEUR) atsakomybė. Aš nesu asmeniškai taip
aktyviai įsitraukęs, išskyrus tą faktą, kad karinis komitetas,
už kurį aš esu atsakingas, juos prižiūri. Gynybos planai yra tai,
kas jie yra, - tam, kad galėtume suvaldyti netikėtas situacijas.
Todėl atitinkamai ir rengiame pratybas“, - aiškino Danijos
ginkluotosioms pajėgoms anksčiau vadovavęs generolas.
„Tačiau greta gynybos planų turi egzistuoti dialogas su
kaimynais ir sugebėjimas kurti geriausius įmanomus ryšius su visais
kaimynais, tai aišku, liečia ir šią Aljanso dalį, Baltijos
šalis. Todėl, kaip anksčiau minėjau, esu įsitikinęs dialogo su
Lietuvos kaimynais svarba“, - pridūrė K. Bartelsas.
Tačiau, pasak generolo, Lietuva pati prisideda prie bendro
saugumo kūrimo, o nėra tik saugumo vartotoja. NATO karinio komiteto
vadovas teigiamai įvertino Lietuvos ateities planus dėl dalyvavimo
Aljanso operacijose.
„Aš pabrėžiau Lietuvos dalyvavimą ISAF ir žinau, kad yra
galvojama apie ateitį Afganistane nuo 2015 metų ir kitas
vykstančias NATO operacijas. Galiu tik išreikšti savo paramą tam.
Buvau informuotas ir esu labai patenkintas, kad parlamentas priėmė
įstatymą, leidžiantį dalyvavimą operacijoje „Ocean shield“.
Manau, tai svarbus žingsnis“, - teigė jis.
„Kalbant apie gynybos biudžetą - Lietuva perėjo sunkią krizę.
Aš žinau, kad buvo partijų susitarimas didinti gynybos biudžetą
nuo grubiai 0,8 proc. ir siekti 2 procentų BVP. Labai tikiuosi, kad
taip ir bus, o Lietuvos ginkluotosios pajėgos galės dar labiau
prisidėti prie bendro saugumo“, - sakė K. Bartelsas.
Šis karininkas vadovauti NATO kariniam komitetui pradėjo 2012
metų sausį, jis pakeitė Italijos admirolą Giampaolo Di Paola.