Šį siūlymą parlamentas turės svarstyti kitą savaitę, mat jį parėmė pusšimtis parlamentarų, daugiausia opozicijos atstovų.
Šią savaitę parlamentarams pritrūko vieno balso, kad Konstitucijoje būtų atnaujinta šeimos savoka: nurodyti, kad šeima yra arba vyro ir moters santuoka, arba iš tėvystės kylantys ryšiai. P. Gražulis šiame balsavime nedalyvavo nes, kaip aiškino, pavėlavo į parlamento posėdį.
Tarnyba gėjų dar neregėjo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė stebisi siūlomais draudimais. Ji sako, kad homoseksualūs žmonės vaikų mūsų šalyje neįvaikina ir niekada nėra net kreipęsi su tokiu prašymu.
„Toks draudimas įstatymuose gal ką nors pakeistų, jei pas mus būtų įteisinta homoseksualių žmonių santuoka. Kadangi tokios santuokos neturime, nežinau, kam tokios pataisos reikia.
Pas mus nebuvo nė vienos įsivaikinti norinčios homoseksualios poros, ar vienišo asmens, kuris turėtų partnerį. Praktikoje tikrai su tuo nesusidūrėme. Gal tokie asmenys įvaikinimo žingsniui nesiryžta, nemano, kad yra tinkami būti tėvais“, - svarstė O. Tarvydienė.
Šiuo metu pirmenybė vaikintis teikiama susituokusioms poroms. Vienišoms moterims įsivaikinti leidžiama tik jei tarp jos ir vaiko yra ypatingas ryšys ar jie vaiku nesidomi jokios susituokusios poros.
Užsieniečiams leidžiama įsivaikinti tik jei jie susituokę. Svetur sudarytų tos pačios lyties santuokų įvaikinimo tarnyba nepripažįsta, nes Lietuvoje tokios nėra įteisintos.
„Vertiname ne žmonių lytinę pakraipą, poros sudėtį, o aiškinamės, kas konkrečiam vaikui yra geriausia. Nagrinėjame žmonių pasirengimą būti tėvais, gebėjimą užtikrinti vaiko poreikius, interesus. Tai esminiai dalykai, ką pabrėžiame vertinimo procese“, - sakė ji.
Įvaikinimo specialistės nuomone, jeigu įstatymai lieptų įsitikinti, kad įsivaikinti norintis žmogus nėra homoseksualus, tai nesunkiai paaiškėtų vertinimo metu. „Vertinimas vyksta trejus mėnesius. Manau, atrankos filtras šiai dienai yra pakankamai stiprus“, - kalbėjo pašnekovė.
M. A. Pavilionienė: "Tai visiška silpnaprotystė"
Parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė, garsėjanti kova už lygias seksualinių mažumų teisės, P. Gražulio iniciatyva pasibaisėjo.
„Pas mus nėra jokių aktų, kurie homoseksualams leistų sudaryti šeimas ar partnerystę. Tai kuo čia dėta įsivaikinimo problema? Matyti tik didžiulės baimės akys ir visiška silpnoprotystė“, - lrytas.lt sakė ji.
„Priimti tokią Konstitucijos pataisą būtų paprasčiausiai žmogaus teisių pažeidimas. Homoseksualios prigimties nesuvokimas ir primityvumo demonstravimas visai Europai.
Aš šokiruota ir priblokšta, kad intelektas yra nuvertintas, mokslininkų nuomonės niekas neklausia ir kažkokie išsišokeliai Seimo nariai rengia projektus, kurie mus stato pajuokai“, - svarstė parlamentarė.
Siūlo galvą barstyti pelenais
Valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime pirmininkas Jurgis Razma į siūlytą draudimą propaguoti homoseksualius santykius bei įvaikinimą žiūrėjo skeptikai. Tačiau svarstė, kad referendumą vien dėl šeimos apibrėžimo konservatoriai galėtų palaikyti.
„Nereikia papildymo propagavimo, užtenka apibrėžti, kas šeima. Tai savaime užkerta galimybes fantazuoti apie homoseksualų santuokas. P. Gražulis galėjo atvažiuoti į tą Seimo posėdį, kai buvo balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, tada būtų balsų užtekę. Kai dėl jo kaltės šis balsavimas yra beveik sužlugdytas, jis nori vaizduoti, kaip ir anksčiau darė, labai stiprų reagavimą į homoseksualizmo faktą. Jam reikia galvą barstytis pelenais ir atgailauti dėl neatvykimo, o ne dėtis pionieriumi“, - pareiškė parlamentaras.
Pasak jo, konservatoriai bandys Seimo Etikos procedūrų komisijoje bei galbūt Konstituciniame Teisme įrodyti, kad balsuojant dėl šeimos savokos Konstitucijoje balsų visgi nepritrūko. Jei nepavyks – turbūt parems referendumą šiuo klausimu, kuris vyktų kartu su Seimo rinkimais.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog, pagal dabartinį Konstitucijos tekstą, šeima gali būti sudaroma ne tik susituokiant.
Jo sprendime nėra nurodyta, kad tos pačios lyties asmenys neturi teisės sudaryti šeimos.
„Konstitucinė šeimos samprata yra grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais. Taip pat savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Kitaip sakant, santykių turiniu. O šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“, - nurodė Konstitucinis Teismas.
Išvydę šį išaiškinimą, parlamentarai ryžosi pakeisti Konstituciją.
Gėjų vaikai pasmerkti patyčioms?
O. Tarvydienės teigimu, duomenų, ar vaikams būti įvaikintiems homoseksualų poros yra gerai ar blogai, dar nėra.
„Homoseksualių šeimų įvaikinimas yra pakankamai naujas dalykas, tik pastaruoju metu pradėjo padaugėjo valstybių, kurios tai leidžia. Dar nėra daug suaugusių vaikų iš tokių porų. Taip pat nėra rimtų mokslinių darbų, kaip tai įtakoja vaiko raidą, tik pavieniai tyrimai. Nemanau, ar jais galima remtis ir spręsti, ar toks įvaikinimas vaikui yra naudingas ar ne.
Man pačiai, kaip žmogui, labai sudėtinga atsakyti, ar homoseksualai turėtų turėti teisę įvaikinti. Gerbiu tokius žmonės, jų apsisprendimą ir gyvenimo būdą, bet manau, kad prieš žengiant šį žingsnį jie turėtų ypatingai gerai pagalvoti.
Mūsų visuomenėje į įvaikinta vaiką ir taip žiūrima neigiamai. Ne vienas išgirsta tų pašaipų, kad jo biologinė šeima prasta, kad jis iš vaikų namų. O jei mažametis dar ir augtų homoseksualioje šeimoje, tai reakcija būtų dviguba. Nemanau, kad vaikui tokioje situacijoje būtų lengviau. Kalbant apie vaiko interesus, apie siekį ji apsaugoti nuo bet kokios neigiamos reakcijos, reikėtų apie tai labai gerai pagalvoti“, - svarstė ji.