Teisėjų garbės teismas nusprendė sujungti dvi jau išnagrinėtas drausmės bylas ir prijungus jas prie iškeltosios gegužės 16 d. visas tris nagrinėti iš naujo. Teisėjų garbės teismas į posėdį dar kartą rinksis rugsėjo 28 d. „Šios bylos iš esmės yra dėl to paties, todėl tikslinga šias drausmės bylas nagrinėti viename teismo posėdyje“, - sakė Teisėjų garbės teismo pirmininkas Antanas Simniškis.
Pasak Teisėjų garbės teismo pirmininko, anksčiau posėdžio nėra galimybių, nes artėja vasaros atostogos, todėl bijantis, kad nesusirinks kvorumas, nuspręsta rinktis tik rudenį.
Lrytas.lt paklaustas, kodėl Teisėjų garbės teismas iškart nenagrinėjo visų trijų drausmės bylų, nes tuo metu, kai vyko posėdis N. Venckienei jau buvo iškelta penktoji drausmės byla, A. Simniškis atsakė, kad jie su Teisėjų etikos ir drausmės komisija informacija nesikeičia, o Teisėjų garbės teismas tuo metu bylos dar nebuvo gavęs.
„Gal jūs turite daugiau informacijos apie Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje nagrinėjamas bylas, mes jos neturime“, - aiškino Teisėjų garbės teismo pirmininkas.
N. Venckienė išklausyti kolegų verdikto neatvyko. Ji nedalyvavo ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžiuose, kai buvo nagrinėjama, ar jai kelti drausmės bylas, nesiteikė dėl savo žodžių pasiaiškinti ir pačiam Teisėjų garbės teismui.
Generalinė prokuratūra yra pradėjusi kelis ikiteisminius tyrimus, kuriuose N. Venckienė kaltinama įvairiais nusikaltimais. Klausimą dėl jos teisinio imuniteto panaikinimo dabar sprendžia laikinoji Seimo komisija. Jei Teisėjų garbės teismas būtų pasiūlęs atleisti N. Venckienę iš darbo, o prezidentė Dalia Grybauskaitė būtų pasirašiusi dekretą dėl jos atleidimo, prokurorai būtų galėję Kauno apygardos teismo teisėją apklausti vos tik nuėmus jai mantiją.
Atleisti N. Venckienę iš pareigų buvo pasiūlytą pernai, išnagrinėjus antrąją jai iškeltą drausmės bylą, tačiau tada prezidentė jos pasigailėjo.
Balandžio 21 d. išnagrinėjusi Teisėjų garbės teismo teikimą D. Grybauskaitė pareiškė, kad N. Venckienės pasisakymai yra nederami ir teisėjų bendruomenei garbės nedaro, tačiau jos nuomone, siūloma griežčiausia sankcija, atleidimas iš darbo, yra neadekvati padarytam nusižengimui.
N. Venckienė dėl savo įžeidžiančių ir šmeižikiškų pasisakymų Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje per dvejus metus yra svarstyta septynis kartus. Jai buvo iškeltos penkios drausmės bylos, du kartus jas kelti atsisakyta, nors ir konstatuota, kad N. Venckienė pažeidė teisėjo etiką.
Išnagrinėjus pirmąją drausmės bylą, N. Venckienei skirtas papeikimas, kurį vėliau teismas pakeitė į pastabą. Po antrosios drausmės bylos Teisėjų garbės teismas pasiūlė prezidentei atleisti Kauno apygardos teismo teisėją iš pareigų, tačiau D. Grybauskaitė tai padaryti atsisakė.
Byla buvo nagrinėta iš naujo, teisėjai skirtas griežtas papeikimas. Ši jį skundė teismui, tačiau nuobauda nebuvo pakeista.
Prieš mėnesį Teisėjų garbės teismas nagrinėjo trečiąją ir ketvirtąją Kauno apygardos teismo teisėjai iškeltas drausmės bylas. Vieną jų ji užsidirbo sukėlusi konfliktą Garliavos šeimos klinikoje, kitą - raginusi žmones priešintis ir persekioti teismo sprendimą bandžiusią įvykdyti antstolę Sonatą Vaicekauskienę.
Gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo teisėjai dėl teismo sprendimo nevykdymo ir viešų raginimų rengti linčo teismus buvo iškelta penkta drausmės byla. Dabar visos trys bylos nagrinėjamos kartu.
N. Venckienė ir jos šalininkai Teisėjų garbės teismą yra įtraukę į savo „juodąjį sąrašą“. Jų įkurtos partijos „Drąsos kelias“ programoje Teisėjų garbės teismas yra tas institutas, kurią į Seimą patekę „kedofilai“ yra pasirengę naikinti. Esą, jis skirtas tik susidorojimui su sąžiningais teisėjais.