Esama pavyzdžių, kai ūkininkai šiuos darbo santykius aiškinasi teismuose, jiems kainuoja nemažai laiko ir pinigų.
Jie stebisi ir negali suprasti, kodėl metų metais tęsiasi ši painiava arba, kaip vienas ūkininkas pavadino, velniava, jog negalima supaprastinti kelioms dienoms ar valandoms samdomų žmonių įdarbinimą. Argi ne absurdas, kad žemės ūkio darbuose negali talkinti giminaičiai, kaimynai, nes pagal galiojančią tvarką kyla pavojus, kad ūkininkas gali būti apkaltintas nelegalaus darbo slėpimu.
Dviprasmiška situacija
- Uogininkystės ūkiuose darbas sezono metu prasideda 4 val. ryto, idant šviežios daržovės ir uogos patektų ant prekystalių. O jau 9 val. ryto į ūkį atvykę tikrintojai nori rasti dviem egzemplioriais pasirašytas sutartis su darbuotojais, kitaip – pažeidimas, - „Ūkininko patarėjui“ aiškino kvailiausią situaciją Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, pridūręs, jog dėl nelanksčios įdarbinimo tvarkos su tikrintojais ne vienas Šiaulių rajono ūkininkas bylinėjasi teisme.
Apie tai kalbama ne vienus metus, žemdirbiai yra siūlę įvesti čekių knygeles, kad, vengiant didesnio popierizmo, už atliktą darbą jie samdomiems darbininkams galėtų išrašyti čekį, pagal čekių knygelę būtų galima sumokėti mokesčius valstybei, taip sumažėtų rūpesčių dėl samdos.
- Iš vakaro apie darbininkus privalu pranešti „Sodrai“, bet juk būna, kad darbininkų prireikia ir šeštadienį, ir sekmadienį, o pasitaiko, kad ir viduryje darbo savaitės lietus sutrukdo darbus dirbti, - sakė R. Juknevičius. Ir pridūrė, kad už talką žmogui duodamas maišą bulvių gali būti apkaltintas slepiant nelegalų darbą, nes Valstybinė darbo inspekcija primena, kad talkomis gali būti dangstomas nelegalus darbas, o už jį gresia griežta atsakomybė ir tūkstantinės baudos.
Kaimuose pilna bedarbių, vieni jų gauna socialines pašalpas, už talką iš ūkininko jis paimtų bulvių ar daržovių maišą, tačiau įteisinti darbo santykiai jiems pakenktų – nebegautų nė tos pašalpos.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad prieš penkerius šešerius metus buvo gvildenama ši tema, nes su samdoma darbo jėga turėta problemų ir bendrovėse, kuriose sezoniniams darbams reikia papildomų rankų. Tačiau tada žemdirbių teiktiems siūlymams priešinosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biurokratai.
- Sukuriame problemą ten, kur jos nėra, o paskui bandome ją apeiti, - sakė J. Sviderskis, kalbėdamas apie kartais perdėtus reikalavimus ir griežtą tikrintojų poziciją ūkiuose bei bendrovėse. Ir prisiminė laikus, kai prieš porą dešimtmečių dažnas mūsų skindavo obuolius, dirbdavo grūdų džiovyklose ar talkose vežant šieną...
Nieko blogo dėl to neatsitiko, taip susipažinome su elementaria darbo tvarka, įgijome įgūdžių, kurie ne vienam gyvenime pravertė.
Pakalbinti ūkininkai šiandien sako vengiantys samdyti nepilnamečius, nes tai – padidintos rizikos darbuotojų grupė. Sodininkas Aleksas Speičys iš Panevėžio rajono pripažįsta, jog vaikai norėtų ir turėtų dirbti, tad ir jų įdarbinimo tvarka turėtų būti gerokai lankstesnė.
O už tai, kad ūkininkas priima į darbą moksleivius, juos moko dirbti, prižiūri, „Sodra“ darbdaviui dar turėtų primokėti.
Sodus ir uogynus plėtojantis Vitalijus Petronis iš Anykščių rajono taip pat atsargiai žiūri į moksleivių samdymą, sako, kad vasarą jie labai praverstų, bet jei reikėtų mokėti baudas, būtų daugiau žalos nei naudos.
Ūkininkai, kuriems reikalinga darbo jėga tik dienai ar kelioms, dažnai kreipiasi į darbo biržą, nes deramai neįforminus darbo santykių nė vienas nenori patekti į tikrintojų nemalonę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Burbaitė „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad šiuo metu talka įstatymu nereguliuojama, tačiau tai nereiškia, kad talkos draudžiamos.
- Tai, ko nereguliuoja pozityvinė teisė, paprastai reguliuojama paprotine teise arba galioja principas – galima viskas, kas neuždrausta įstatymu! - teigė L. Burbaitė ir priminė, kad tuo neturėtų būti piktnaudžiaujama, kitaip tariant, talkos vardu neturėtų būti dangstomas nuolatinis apmokamas darbas. Nelegaliai dirbamas darbas, pasak atstovės, pagal ATPK 41/3 str. užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 3 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt už kiekvieną nelegalų darbuotoją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė priminė, kad įstatymai leidžia trumpalaikiams darbams (iki 2 mėn.) sudaryti trumpalaikę darbo sutartį. Tokią sutartį paprasčiau nutraukti, tam nereikia išankstinio įspėjimo.
Ministro D. Jankausko benefisui nepritarta
- Ar valdžios vyrai į ūkininką žiūri kaip į kokį nusikaltėlį? - klausėme Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Jono Stanevičiaus. Jis pripažino, jog gėda, kad šios kadencijos Seimas dėl itin lėto Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gebėjimo dirbti neišsprendė supaprastintos įdarbinimo tvarkos ūkininkų ūkiuose problemos.
- Ūkininko ūkio įstatymo 5 str. 1 d. nusako, kad ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Šių sutarčių ypatumus nustato Vyriausybė. Ūkininkams tinkamų darbo sutarčių ypatumų Vyriausybė iki šiol nepatvirtino.
Tam, kad iš esmės spręstume problemą, kartu su Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu esame įregistravę Darbo kodekso 117 str. papildymo įstatymo projektą, Ūkininko ūkio 5 str. papildymo įstatymo projektą. Mūsų siūlymai iš esmės turėjo supaprastinti trumpalaikių įdarbinimų ūkininkų ūkiuose problemą, - „Ūkininko patarėjui“ sakė J. Stanevičius. - Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiems siūlymams nepritarė, tada mes Kaimo reikalų komitete kelis kartus ir gražiuoju, ir piktuoju siūlėme nedelsiant pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai imtis priemonių ir vienu ar kitu būdu išspręsti šią problemą.
- Sulauktas sprendimas šokiravo, manau, visus: vietoj supaprastintos įdarbinimo tvarkos sulaukėme Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekto, kuris numato, kad darbdaviams, kurie leido dirbti nelegalų darbą, turi būti taikomos šios poveikio priemonės: teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, atėmimas iki penkerių metų ir tam tikros dalies arba visų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, suteiktų per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo, sugrąžinimas, - piktinosi J. Stanevičius.
Prasikaltusiam dėl netobulos įdarbinimo tvarkos ūkininko ūkiui tokie išrinktos valdžios siūlymai reikštų ūkio bankrotą. Dėkui sveikam protui, Seimas tokiam socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko benefisui nepritarė. Įstatymas blokuotas Seime pateikimo stadijoje.
Blogiau būti nebegali
Ką galvoja Žemės ūkio ministerija, kad ūkininkams dėl trumpam samdomų darbininkų netektų teismuose bylinėtis, ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius atsakė:
- Laikinas žmonių įdarbinimas – ne Žemės ūkio, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos sritis. Tačiau Seimo narių grupė, kurioje yra Kazys Starkevičius, Edmundas Pupinis ir Vida Marija Čigriejienė, bendradarbiaujant su ŽŪM specialistais, dar gegužės mėnesį užregistravo įstatymo pakeitimo projektą 11p-4450 dėl laikino žmonių įdarbinimo talkų ir sezoninių darbų metu.
SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotoja L. Burbaitė paaiškino, kad Seimo narys Donatas Jankauskas artimiausiu metu ketina teikti Trumpalaikių paslaugų įstatymo projektą, kuris iš esmės išspręs visas ūkininkų problemas, nes trumpalaikės paslaugos žemės ūkyje bus teikiamos pagal paslaugų čekius.
- Tikimės, kad ūkininkai tuo pasinaudos ir nebemotyvuos sutarčių nesudarymo sudėtinga darbo teise, skatindami nelegalų darbą. Reikia nepamiršti, jog nelegaliai dirbančių asmenų negina jokie darbo įstatymai, jiems netaikomos jokios socialinės garantijos.
Negavus sutarto atlyginimo, tokiems asmenims sunku tai įrodyti teisme ir pareikalauti, kad darbo užmokestis būtų išieškotas iš darbdavio.
Nedeklaruoti darbo santykiai leidžia darbdaviui manipuliuoti darbuotojais, piktnaudžiauti jų teisiniu bejėgiškumu. Nelegaliai dirbančiam asmeniui susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, jam nekompensuojamos gydymo išlaidos. O darbas žemės ūkio srityje, ypač prie technikos, pavojingas, yra atvejų, kai sužalojamas nelegaliai dirbęs asmuo. Labai neramu, jeigu nelegaliai skatinami dirbti dar ir nepilnamečiai, - aiškino L. Burbaitė.
Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo J. Stanevičiaus, kol įstatymų leidėjai savo klaidų neištaisys, ūkininkai darbo sutarčių gali nesudaryti tik su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre, ir talkininkais. O kas yra tas talkininkas – aiškaus apibrėžimo LR teisės aktuose nebėra.
- Meluoti, kad situacija greitai keisis, būtų įžūlu. Ko nepadarė šios kadencijos Seimas, padaryti jau tikrai nespės, o kaip seksis po rinkimų naujai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandai, spėlioti sunku. Tačiau galima teigti, kad blogesnio ministerijos darbo ūkininkai nebeišvys, nes blogiau jau būti negali, - sakė J. Stanevičius.
O gyvenimas eina. Sirpsta uogos, noksta obuoliai, tarpsta daržovės ūkininkų ūkiuose, norinčiųjų darbą dirbti taip pat yra, tik labai jau nerangūs ministerijose sėdintys pareigūnai, nelankstūs ir jų sprendimai, kurie lemia ūkininkų gyvenimus. Ir draudžia kaimo varguoliui pašalpininkui pas kaimyną ūkininką užsidirbti litą kitą skanesnei bandelei ar namo oficialiai atsinešti šviežių bulvių maišelį.