Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties automobilius tenka remontuoti kas mėnesį: dalis remonto iš anksto suplanuota, tačiau nemažai bėdų pridaro duobės miesto gatvėse. Kasmet stotis automobiliams eksploatuoti išleidžia apie 200 tūkst. litų. Tačiau ne pinigai čia svarbiausia, o ligonio, vežamo per duobes, būklė.
Duobės trukdo dirbti ir nemažu greičiu į iškvietimus lekiantiems saugos tarnybų automobiliams, o su prakiurusia padanga vagies nepagausi. Tik ugniagesiams nelygios miesto gatvės netrukdo – sunkiasvorė gelbėtojų technika gali važiuoti net per geležinkelio bėgius.
Sulaužė priekinį tiltą
Šilalės ir Visagino gyventojus aptarnaujanti bendrovė „Ambulansas“ sunkius ligonius retkarčiais atveža ir į Kauną. Per vieną tokią kelionę greitosios pagalbos automobilis „Mercedes-Benz“ įlėkė į duobę IX forto gatvėje ir sulaužė priekinį tiltą.
„Iš Šilalės į Kauno klinikas vežėme sunkų ligonį. Kaune buvo paliję, tad duobių nebuvo matyti. Vairuotojas tiesiog nepastebėjo tykančio pavojaus“, – prisiminė bendrovės direktorius Ričardas Ūselis.
Patirtus nuostolius automobilį apdraudusi bendrovė įvertino 20 tūkst. litų. Šią sumą draudikai ketina išieškoti iš gatvių tinkamai neprižiūrinčios Kauno savivaldybės.
Sugadina ne tik padangas
Dideliu greičiu lekiančiam greitosios medicinos pagalbos automobiliui miegamųjų Kauno rajonų kiemai tampa tikrais spąstais. Pravažiuoti trukdo ne tik it kišenėje sugrūsti gyventojų automobiliai, bet ir duobės, kurių gylis paaiškėja tik įvažiavus į jas.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vyresnysis inžinierius Tomas Saročka pasakojo, kad dažniausiai po tokių reisų per duobes tenka keisti pradurtas padangas, sulankstytus ratlankius, linges ar remontuoti visą važiuoklę.
„Neseniai viename Šilainių kieme važiuojant per duobę net lingė lūžo“, – prisiminė T. Saročka. Greitosios vairuotojams itin dažnai trukdo ir kelininkų išfrezuoti kelioms paroms palikti asfalto lopai.
Per metus – 200 tūkst. litų
Visi 27 greitosios pagalbos automobiliai drausti kasko draudimu, iš anksto suplanavus jie remontuojami kartą per mėnesį, tačiau neplanuotų nuostolių patiriama gana dažnai. „Visų duobių neįsidėmės net pats geriausias vairuotojas. Juolab apie kokias duobes gali būti kalba, kai reikia skubėti?“ – klausė T. Saročka.
Per metus naujoms detalėms pirkti, joms pakeisti, tepalui įpilti Greitosios medicinos pagalbos stotis išleidžia apie 200 tūkst. litų. Stoties parke – 27 automobiliai, du iš jų – „Renault“ – pirkti prieš kelias savaites, šeši – 2005 metų laidos. Daugiausia po miestą zuja „Volkswagen“, yra keletas „Mercedes-Benz“.
Duobės jiems – ne vienintelė bėda. Daugiabučių namų kiemuose sunku manevruoti, prie laiptinės privažiuoti beveik neįmanoma. Kartais tenka lipti ir ant šaligatvių, žaliųjų vejų. „Gyventojai kiemuose prismaigsto kuolelių, kad automobiliai nevažiuotų. Ant jų mes apgadiname važiuoklę“, – skundėsi stoties inžinierius.
Ugniagesiams duobės nebaisios
Kauno ugniagesių Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas skubėjo džiaugtis, kad ugniagesiai vairuoja sunkiasvorę techniką, kuriai tragiška miesto gatvių būklė nė motais.
Priešingai – gelbėtojai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis su Greitosios medicinos pagalbos stotimi, policija, ir kai šie stringa duobėse, pusnyse, kelių įgriuvose, skuba į pagalbą.
„Jeigu per liūtis gatvių pakraščiuose atsiranda įgriuvų ar nuo šlaito slysta nuošliauža, mes privalome paženklinti tą vietą ir padėti tiems, kurie patenka į spąstus“, – pridūrė V.Jokšas. Ugniagesių technika pritaikyta kone karo sąlygoms: ji gali važiuoti per bėgius, duobes, kalnus, griovius.
Tačiau gelbėtojų atstovas paminėjo kur kas didesnę problemą: po kiekvienos gaisro gesinimo operacijos miegamuosiuose rajonuose ugniagesiai vis prašo gyventojų aklinai neužstatyti kiemų ir neužtverti jų automatinėmis užkardomis, neprismaigstyti kuolelių ir pan.
Vagis sulaikyti sunkiau
Su duobėtų gatvių ir įvažų į kiemus problema susiduria ir saugos tarnybos. Saugos bendrovės „G4S“ Kauno regiono vadovas Rimantas Grašys pastebėjo, kad prasčiausia Šančių ir Romainių gatvių būklė. „Dabar remontuojama Radvilėnų gatvė ir A. Juozapavičiaus prospektas, šiose dviejose gatvėse buvo labai daug duobių“, – pridūrė R. Grašys.
Jis skaičiuoja, kad apie 60 procentų įmonės automobilių važiuoklės gedimų, nekalbant apie prakirstus ratus, sukelia duobės.
Saugos tarnybų darbas tiesiogiai susijęs su greitu ar net žaibišku reagavimu. Dėl duobių joms sunkiau reaguoti į iškvietimus. „Mes važiuojame maksimaliai leistinu greičiu nepažeisdami Kelių eismo taisyklių, tačiau manevruojant tarp duobių nukenčia automobiliai, tenka juos dažniau remontuoti“, – apgailestavo pašnekovas.
Jis patikino, kad įmonė saugo objektus ir itin sunkiai privažiuojamuose miesto užkampiuose.
Tvarko gatves
Šiuo metu remontuojamas J. Basanavičiaus alėjos ruožas nuo Taikos prospekto iki Radvilėnų plento, Radvilėnų plento ruožas nuo K. Petrausko gatvės iki Vydūno alėjos ir A. Juozapavičiaus prospektas.
Jau surengtas konkursas ir paskelbtas laimėtojas, kuris netrukus pradės remontuoti Panerių gatvę. Nuo pirmadienio uždaroma Parodos gatvė.
Šiemet miesto gatvių išdaužoms ir duobėms remontuoti išleista 1,8 mln. litų, dar planuojama atlikti 800 tūkst. litų vertės darbų.