Šiuolaikinė lietuvių virtuvė jau sunkiai įsivaizduojama be daugybės įvairiausių prieskonių, kurie į Lietuvą atkeliavo drauge su atsivėrusiais keliais į laisvojo pasaulio šalis. Panevėžietė Danguolė Krikštaponienė – viena tų, kuri domisi retais egzotiškais prieskoniais, daržovėmis, pati juos augina, pati ir pardavinėja.
Bute ant palangių
Viename iš Panevėžio daugiabučių gyvenanti Danguolė Krikštaponienė kasmet sausio viduryje, atšventusi savo gimtadienį, į lovelius su žemėmis pradeda sėti ne tik mums visiems įprastus pomidorus, žiedinius kopūstus, paprikas, porus, špinatus, brokolius, bet ir gerokai retesnius: gražgarstes, anyžinius lofantus, stevijas, melotrijas, paprastuosius ilgamoliūgius (lagenarijas).
Visas savo buto palanges moteris nukrauna loveliais su sėjinukais. Kovo pradžioje jau prasikalusius ir ūgtelėjusius daigus Danguolė perkelia į savo mamos, gyvenančios Panevėžio rajone, šiltnamius. Ten abi moterys augalus toliau augina ir prižiūri, kūrena šiltnamius.
Dviem našlėms darbas – ne iš lengvųjų. Todėl daržovių auginimo Danguolė ketina atsisakyti – per sunku. Tačiau pomidorų ir prieskonių auginimo neišsižadės.
Ieško retų prieskonių
D. Krikštaponienė nuolat domisi vis naujais prieskoniniais augalais.
„Jau ketverius metus auginu prieskonius. Daug literatūros, enciklopedijų esu prisipirkusi, visą žiemą tuo ir gyvenu“, - sako Danguolė. Anksčiau literatūros apie egzotiškus augalus ji atsinešdavo ir į žemdirbių turgų, kur savo rankomis išaugintais daigais prekiauja, kad apie juos galėtų pasiskaityti ir pirkėjai. Tačiau netrukus suprato, jog tai mažai ką domina.
„Labai mėgstu naujoves, tik Panevėžyje jas dar nedaug kas supranta. Todėl dabar jau baigiu nuleisti sparnus“, - neslepia nusivylimo moteris.
Pasak Danguolės, panevėžiečiai noriai perka tradicines daržoves – pomidorus, agurkus, paprikas, kopūstus. Paklausūs ir bazilikai, salierai, petražolės, jonažolės, čiobreliai, citrininės melisos, šalavijai. Bet retesniais, mažiau žinomais beveik niekas nesidomi. Tačiau D. Krikštaponienė neatsispiria pagundai ir toliau nedideliais kiekiais auginti nepaklausių retųjų prieskonių, pavyzdžiui, daržinių builių ir kitų.
Iš Vakarų Azijos ir Kaukazo kilę daržiniai builiai daugelyje šalių nuo seno populiarūs dėl aromatingų specifinio skonio lapų ir kraują gerinančių augalo savybių. Builiai – svarbi daržovių sriubų sudėtinė dalis, todėl dar yra vadinami sriubos žole. Jie labai tinka žuvies ir kiaušinių patiekalams paskaninti, prie žalių daržovių ir sūrio.
„Galbūt dėl to, kad nemažai yra nemėgstančiųjų anyžių, nepopuliarūs ir labai vertingi medingieji augalai – anyžiniai lofantai. Pernai nusipirkusi sėklų pasėjau, bet išlindo tik du daigeliai ir tie patys netrukus sunyko. O šiemet pasisekė – sudygo visos pasėtos sėklos“, - džiaugiasi pašnekovė.
Iš Šiaurės Amerikos kilusių anyžinių lofantų šviežia ir džiovinta žolė, pasak Danguolės, tinka vaisių salotoms, uogienėms, kompotams, gaiviesiems gėrimams ir kepiniams paskaninti. Juos diabetikai vartoja vietoj cukraus arbatai pasaldinti, o turintieji virškinimo trakto sutrikimų – viduriams „pataisyti“.
Violetinėmis žiedų „šluotelėmis“ žydintys anyžiniai lofantai – labai dekoratyvūs ir gali augti gėlynuose, juos gausiai lanko bitės.
D. Krikštaponienės prieskonių kolekcijoje galima rasti ir „nemirtingumo žolių“ – stevijų, išeivių iš Pietų Amerikos. Stevijų lapai 10-15 kartų saldesni už paprastą cukrų. Šį augalą dar senovėje maistui saldinti vartojo Peru kalnuose gyvenę indėnai. Dabar stevijų vertingąsias savybes pripažįsta visas pasaulis. Rašoma, jog stevijos gali padidinti žmogaus bioenergetinių galimybių ribas ir leidžia išlikti aktyviam iki žilos senatvės. O buvusioje Sovietų Sąjungoje esą stevijas augindavo politbiuro narių stalui.
Džiugina skrandį ir akį
Danguolei patinka ir neįprastos daržovės. „Auginu svyrančių pomidorų. Tai – egzotika. Pati sugalvojau iš kambarinių pomidorų suformuoti krintančius kerelius. Juos pasodinus į kabantį vazoną visos atžalos nusvyra ir atrodo kaip surfinija. Šiemet labai gražiai auga, daug atžalų turi“, – net spindi moters akys, jai pasakojant.
Svyrančių pomidorų kerelius Danguolė pardavinėja vasaros pradžioje jau suformuotus ir primezgusius vaisių. Pasak moters, ant vieno kero užauga iki 200 mažų rožinių ir labai skanių pomidoriukų. „Kai kas bando mane kopijuoti, bet nepavyksta“, - patenkinta šypsosi paslapčių turinti daržininkė.
D. Krikštaponienė labai mėgsta moliūgus. Sako šiemet tiek prisipirkusi jų sėklų, kad greičiausiai nė nepajėgsianti jų nei pasėti, nei parduoti. Vieną didžiulį „gofruotą“ moliūgą turi išlaikiusi dar nuo pernai metų. „Moliūgą išskaptavus galima į jį sulčių pripilti, vaikams kokį desertą padaryti. Galima mėsos su daržovėmis pridėjus puikų troškinį pasigaminti“, - sako pati mėgstanti gaminti Danguolė.
Panevėžietės auginami paprastieji ilgamoliūgiai (Lagenaria siceraria) rudenį subrandina iki 1,5 m išaugančius vaisius. Jie valgomi kaip aguročiai ar cukinijos. Ši daržovė yra ir labai dekoratyvus vienmetis vijoklis, žydintis į lelijų žiedus panašiais žiedais. Subrendę ir išdžiovinti ilgamoliūgiai naudojami ir interjerui papuošti.
Dar mažai kas Lietuvoje žino ir Danguolės auginamas melotrijas (Melothria), arba afrikinius agurkus. Mažyčiai į didelius agrastus panašūs agurkėliai yra apie 2 cm ilgio. Jie auga ant maždaug iki 3 m išsistiebiančios lianos. Dekoratyvios melotrijos vaisių skonis labai panašus į agurkų, tik jų odelė rūgštoka. Melotrijas, pasak Danguolės, galima valgyti ir šviežias, ir marinuoti, troškinti su kitomis daržovėmis, jomis puošti įvairius patiekalus.
Sukuria patiekalų receptų
„Pernai vėl naujieną atradau. Prisiauginau daug hibridinių brokolių, reikėjo juos suvartoti. Mažame kiekyje vandens išviriau brokolių gūželes, trintuve sutryniau ir gautą tyrelę užšaldžiau. Dukrai dabar – skaniausia sriuba. Į verdantį vandenį įdedi gabalėlį šaldytos brokolių tyrelės, dar įpjaustai bulvių, morkų – skanumėlis. Ir valgai su skrudinta balta duona“, - savo kulinariniu atradimu pasidalija Danguolė.
D. Krikštaponienė labai mėgsta ir petražolių troškinį. Bet gamina jį vis kitaip, improvizuodama pagal tai, ką tuo metu turi šaldytuve ar šaldiklyje.
Į kepimo indą sudeda mažais kubeliais supjaustytų bulvių, ant viršaus – stambiai sutarkuotų morkų. Šias daržoves padengia storu petražolių lapų sluoksniu. Labai skanu, anot pašnekovės, būtų ir įdėjus pastarnokų, petražolių šaknų, salierų ar lapkočių. Norint sotesnio patiekalo, galima įdėti ir faršo arba makaronų. Sudėjus visus produktus, kepimo indas uždengiamas folija ir pašaunamas į orkaitę. Kepama apie 40 minučių. Prieš baigiant kepti folija nuimama, ant troškinio užberiama tarkuoto fermentinio sūrio ir indas dar kartą trumpam pašaunamas į orkaitę.