Praėjusią savaitę JAV priimtas ir dar vienas istorinis teismo sprendimas. Pirmą kartą šios šalies Katalikų bažnyčios istorijoje už pedofilų dangstymą ir pavojaus vaikų gerovei bei sveikatai sukėlimą nuteistas aukšto rango Bažnyčios pareigūnas. Buvęs Filadelfijos kardinolo Anthony J. Bevilacquos padėjėjas Williamas J. Lynnas buvo atsakingas už skundų prieš vaikų tvirkinimą apkaltintų kunigų nagrinėjimą bei dvasininkų paskyrimus. Kaip nusprendė teismas, užimdamas šias pareigas W. J. Lynnas metodiškai išteisindavo seksualiniais nusikaltimais prieš mažamečius įtariamus kunigus, siekė įbauginti aukas bei perkeldavo prasikaltusius kunigus į kitas parapijas.
Šias dvi didelį atgarsį JAV sukėlusias bylos lietuviškosios pedofilijos sagos kontekste paminėjau neatsitiktinai. Užtruko kelis dešimtmečius, kol JAV teismai ir visuomenė apskritai išmoko atskirti faktus nuo mitų ir kol tapo daugiau ar mažiau priimtina apie šiuos dalykus kalbėti viešai.
J. Sandusky bylos nuosprendis tarsi vainikuoja amerikiečių visuomenės pasiektą progresą šioje srityje. Ne paslaptis, kad daugelį sporto aistruolių sukrėtė faktas, jog žinomas bene pačios populiariausios sporto šakos Amerikoje – amerikietiškojo futbolo – treneris tuo pat metu yra ir šlykštus iškrypėlis. Neabejotina, kad daug kam tiesiog sunku buvo tuo patikėti. Nepaisant to, teismų sistema atliko savo darbą.
Tačiau ne tik Lietuvos teismams iš šių įvykių vertėtų pasimokyti. Labiausiai amerikietiškos pamokos praverstų Klonio gatvės skandalistams.
JAV visuomenė jau įsisąmonino, kad pedofilai nėra kažkoks mistinis valdžios dangstomas sąmokslininkų klanas ar gėjų propagandos dalis, bet psichinis sutrikimas. Naujausi amerikiečių mokslininkų Martino Walterio ir James‘o Cantoro tyrimai rodo, kad į pedofiliją linkę žmonės gimsta su tam tikrais pakitimais smegenyse, nebūdingais seksualinį potraukį suaugusiems žmonėms turintiems individams.
Auklėjimas ir tam tikros gyvenime patirtos traumos taip pat turi įtakos tam, kad vieni pedofilai ilgainiui tampa vaikų tvirkintojais ir prievartautojais, kiti savo liguistas fantazijas palaidoja giliausiuose pasąmonės užkampiuose. Manoma, kad nuo 4 iki 8 proc. žmonijos (daugiausia vyrai) atitinka klinikinį pedofilo apibrėžimą. Dar daugiau žmonių turi polinkį į pedofiliją, tačiau nėra pedofilai medicinine prasme.
Pedofilija nesusijusi su žmogaus socialiniu statusu, tai nėra laisvas individo apsisprendimas (šia prasme, kad žmogus atsikelia iš ryto ir nutaria, kad dabar jis liausis mylėjęs suaugusias moteris ar vyrus ir ims lytinio pasitenkinimo ieškoti vaikų draugijoje). Taigi pedofilų Lietuvoje, kaip ir visame likusiame pasaulyje, yra visur, o ypač ten, kur esama daugiausia galimybių būti kuo arčiau mažamečių vaikų. Kodėl tiek daug dėmesio skiriama vienos mergaitės labai abejotinam tvirkinimui, kai Lietuvoje turėtų būti tūkstančiai pedofilų aukų?
Jeigu statistiškai maždaug 4 proc. suaugusių vyrų yra turėję seksualinio pobūdžio santykių su vaikais, o kas ketvirta mergaitė ir kas šeštas berniukas išsivysčiusiose šalyse yra patyrę seksualinę prievartą, vadinasi, nesuklysiu teigdama, kad vaikų tvirkintojų esama tarp Lietuvos mokytojų, vaikų darželio auklėtojų, medicinos slaugių ir pediatrų, teisėjų, policininkų ir Seimo narių.
Neva į kovą su pedofilija pakilę Kedžio gerbėjai nedemaskavo nė vieno konkretaus pedofilo ir nepasistengė, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ši grupė marginalų kažkodėl linksniuoja tik kelias tas pačias pavardes, labiausiai susikoncentruodami ties pačiu neįtikinamiausiu atveju – esą iškrypėliams mergaitę pardavinėjo jų biologinė motina.
N. Venckienei ir jos šalininkams iš tiesų rūpi sutramdyti esą Lietuvoje siautėjantį pedofilų klaną? Tuomet lengviausias būdas įrodyti tokios organizacijos egzistavimą būtų... pateikti įrodymus. Teisėja geriau nei bet kas kitas turėtų suvokti, kad nieko nėra įtikinamesnio nei faktų kalba.
Jeigu mūsų šalyje iš tiesų sistemiškai tvirkinami ar prievartaujami vaikai, tai mirusio D. Kedžio dukra tikrai nėra vienintelė. Kad ir kaip kraupiai tai beskambėtų, nejaugi teisėja mėgina įtikinti visuomenę, kad visi šie siaubūnai pasitenkino viena velionio mergaite?
Tokia pat logika taikytina ir graudžiai komiškam per socialinio bendravimo tinklus skleidžiamam mitui, jog iš ,,Akropolio“ prekybos centrų masiškai grobiami vaikai ir jų organai parduodami užsienio valstybėms, arba vaikai atiduodami išnaudoti pedofilams. Nesileisiu į išsamią tokių absurdiškų teiginių kritiką.
Tik keletas faktų. Policija nėra užfiksavusi nė vieno tokio atvejo. Pas puikiai funkcionuojančios laisvos Lietuvos žiniasklaidos atstovus neatbėgo nė vienas pagrobto vaiko tėvas ar motina. Ar iš tiesų konspiracijos teorijose susipainioję Klonio gatvės triukšmadariai ranką prie širdies pridėję tiki, kad visi pagrobtų vaikų tėvai buvo papirkti? Taip pat ir jų giminaičiai, kaimynai, mokytojai, kai pastarieji nepasirodė mokykloje, kieme, draugų gimtadieniuose? Ir šitie žmonės po to nori, kad kas nors už gryną pinigą priimtų bet kokius teiginius, skleidžiamus jų stovyklos?
O juk šio judėjimo nariai teoriškai galėtų nuveikti kažką iš tiesų naudingo Lietuvai. Pasitelkę N. Venckienės ekspertizę ir ryšius, galėtų duoti pradžią masinei tikrų pedofilų medžioklei. Judėjimo narių dėka būtų susekti ir teisėsaugai perduoti vaikų tvirkintojai ir prievartautojai. Galbūt šalyje pagaliau prasidėtų atvira diskusija apie iškrypėlių aukas. Tiriamosios žurnalistikos televizijos laidose viena po kitos pasirodytų suaugusios pedoflilų aukos. Vienas po kito prieš teismą stotų mokytojai, kunigai, Seimo nariai.
Jei kam neaišku, kokie tikrieji N. Venckienės tikslai, neseniai moteris vienoje TV laidoje juos patikslino pati. Teisėja pareiškė ketinanti kelti kandidatūrą į Seimą ir leido suprasti, kad Seimo nario pažymėjimas iš esmės yra jos kišenėje.
Nei N. Venckienė, nei jos pasekėjai nė piršto nepajudino, kad Lietuvoje vaikai galėtų gyventi saugiau ir laimingiau. Velionio D. Kedžio dukters byloje nė vienas žmogus nėra nuteistas už jos tvirkinimą, tačiau nėra abejonės, kad teisėja ir jos palaikytojai padarė viską, kad mergaitė būtų psichologiškai traumuota likusiam gyvenimui.
Sunku nepritarti politologui L. Bielinui, neseniai teigusiam, kad N. Venckienės formuojama partija paremta vien emocijomis ir dėl to jai lemta anksčiau ar vėliau subyrėti. Tačiau kol tai įvyks, šis judėjimas paliks gilius randus ne tik mergaitės, bet ir Klonio gatvės triukšmadarių kolektyvinėje sąmonėje.
Toks triukšmas itin naudingas tikriesiems pedofilams, tyliai darantiems savo šlykštų darbą toli nuo Garliavos šurmulio, galbūt netgi tuo metu, kai mažamečių tėvai leidžia laiką protestuose ir koncertuose Klonio gatvėje, palikę savo vaikus abejotinos reputacijos auklėms ar neaiškiems dėdėms.