Imigrantai iš Turkijos, Rusijos, buvusios Jugoslavijos šalių bei Lenkijos sudaro didžiausias Berlyno imigrantų bendruomenes. Didžioji jų dalis į Vokietiją atvyko dirbti juodų darbų, kita dalis (pavyzdžiui, etniniai vokiečiai), grįžo į šalį subyrėjus Sovietų Sąjungai. Šie imigrantai kuria spalvingą miesto atmosferą, ir truputį spalvų į ją kasdien įmaišo ir lietuviai.
2011 metų pirmojoje pusėje Vokietija panaikino darbo apribojimus, galiojusius ir Lietuvai, bei pradėjo į šalį kviesti išsilavinimą ir specializaciją turinčius žmones. Nors lietuvių Berlyne kol kas nėra daug, emigruojančių iš Lietuvos į Vokietiją kiekis auga. Berlyne lietuviai neturi susikūrę galvažudžių, vagių ar alkoholikų įvaizdžio. Viešojoje erdvėje pranešimų apie lietuvius imigrantus, jų pasiekimus ir nuosmukius – mažai.
Įspūdinga tai, jog didelė dalis Berlyne gyvenančių lietuvių aktyviai dalyvauja viešajame miesto gyvenime, neapsiriboja juodu darbu bei imasi kūrybinės veiklos. Tokios veiklos finansinės perspektyvos – miglokos. Tad gal todėl jų imamasi ne kur kitur, o vienoje iš kūrybingiausių ir skurdžiausių Vakarų Europos sostinių. Vienas iš pavyzdžių - lietuvių Erikos Šiekštelytės ir Justo Rudžiansko įkurtas klubas, kavinė, viešoji erdvė „Panke“.
Sandėlių patalpose įkurtas klubas-kavinė – viena iš nedaugelio Berlyno Wedding rajone esančių kultūrinių erdvių. Atvykus į vietą, lankytoją pasitinka didžiulis sandėlių kompleksas. Perėjus vidinių kiemų zigzagus, patenkama į didelę spalvingą erdvę, kurioje skamba Mondayjazz.com garso laidos, o už baro stovi besišypsantys Erika bei Justas. Rajonas, kuriame įkurta „Panke“, garsėja didžiuliais imigrantų iš Rusijos, Lenkijos, Turkijos kiekiais, pigiomis neono lempomis apšviestais kazino bei tuo, jog vokiečių kalba šiame rajone kartais tampa mažumos kalba. Nors Wedding nėra traukos centras, neaišku, kokia situacija bus už metų ar dvejų. Berlynas kinta greitai: augančios nuomos kainos veja didžiules miesto menininkų bei studentų brigadas iš anksčiau buvusių patrauklių bei nebrangių rajonų į naujus. Šie pražysta nudažytomis namų sienomis, klubais, galerijomis bei koncertais. „Panke“ – vienas iš tokių pavyzdžių.
Erika su Justu į Berlyną atvyko norėdami studijuoti. Prieš išvykdami, pašnekovai Berlyne jau turėjo išsinuomoję butą. Paminėjimo vertas faktas – šiandien studentui ar asmeniui be užtikrintų ilgalaikių pajamų buto Berlyne suradimas gali baigtis panašiai kaip keturlapio dobilo paieška.
Berlyne studijų anglų kalba nedaug, todėl Erika su Justu pradėjo mokytis vokiečių kalbos bei ieškotis darbo. Darbus pora rado nesunkiai: Erika dirbo klube WMF. Jį uždarius abu įsidarbino oro balionų kompanijoje, kur ieškodavo nusileidusių oro balionų. Darbas buvo atsakingas ir vokiečių kalba pakišo koją.
„Žiūri į žemėlapį, vairuoji didžiulį automobilį su priekaba, racija trūkinėja. Jei tai būtų tavo gimtoji kalba, suprastum iš pusės žodžio, o vokiškai mes nesuprasdavome nė žodžio“, - prisimena Erika.
Netrukus Erikai ir Justui teko susirasti kitus darbus. Erika įsidarbino barmene naktiniame klube. Susidraugavo su kolektyvo nariais ir vienas jų pasiūlė atidaryti barą. Vietą barui Erika ir Justas rado eidami paupiu. Už akių užkliuvo buvusio sandėlio patalpos. Langų nei kvapo, šiukšlių – kalnai. Tačiau lietuvių tai neatbaidė.
Dabar buvusiame sandėlyje verda gyvenimas: antradieniais „Panke“ rodomi filmai, trečiadieniais – gyvai groja bei savo pokalbius filmuoja du didžėjai, penktadieniais – teatro pasirodymas bei didžėjų vakaras, šeštadieniais – gyvos muzikos koncertai.
Erika su Justu – ne tik atviri naujoms idėjoms. Nuo pat pradžių „Panke“ buvo įkurta siekiant įtraukti lankytojus į bendrą erdvės, renginių ir atmosferos kūrybą.
„Kavinės idėja yra tokia: žmonės gali čia susirinkti ir patys pasiūlyti, ką galime daryti kitoje erdvėje. Tad mes susėdame ir kalbamės“, - pasakoja Erika.
Nors „Panke“ įkurta nuošaliau nuo populiarių Berlyno vakarėlių vietų, lankytojų sulaukia.
„Man patiko, ką vienas draugas pasakė apie „Panke“. Jei ateitum į klubą ir jis būtų pustuštis, jaustumeisi nejaukiai, sakytum, kad blogas vakarėlis. Čia atėjus, ir erdvė nebūtinai yra pustuštė, ir yra įdomu: žmonės vienoje vietoje žaidžia tenisą, kažkas žiūri instaliacijas, kiti – kavinėje klausosi muzikos ir kalbasi. Visi randa sau vietos. Jei vyksta renginys, galima ir šokti, ir klausytis, nes turime gerą garso sistemą. Erdvė nepanaši į klubą“, - sako Erika.
Tokia neįprastos vietos idėja veikia. „Panke“ išsilaiko iš parduodamos kavos bei vakarėlių.
„Kartais ateina 300 žmonių. Ir tai - jau neblogai“, - įsitikinusi Erika.
Kaip teigia pašnekovė, Berlyne nėra, pavyzdžiui, kaip Londone, didelės, dažnai į vakarėlius einančios lietuvių bendruomenės. Su Berlyno lietuvių bendruomene Erika ir Justas, turintis lietuvių kalbos mokytojo specialybę, susibendravo lankydamiesi šeštadieninėje vaikų mokykloje. Ten, susipažinę su lietuviais, eidavo su jais į baseiną, muges.
Berlyne, be žmonių atvirumo, daugybės parkų, Justą ir Eriką žavi žmonių laisvumas pasilinksminimo vietose.
„Matosi, jog darbo kodeksas padėtas toli, žmonės – atsipalaidavę. Vietos – jaukios, į plyteles nėra investuojama po kelis milijonus litų. Tuo tarpu Vilniuje barai yra skirti specifiniam sluoksniui žmonių.“
„Panke“ patalpos išnuomotos keturiems metams. Iki to laiko pora planuoja pradėti mokslus, o juos baigus – kraustytis galbūt į Lietuvą. Dabar prieš akis – ateities vizija, kurioje – auganti „Panke“, sausakimša vasaros kavinė bei besivystantis rajonas Wedding. Galbūt Berlyno kūrybingųjų sluoksnių ausys bei piniginės pasuks į Wedding ir „Panke“ suteiks džiaugsmo dar daugiau žmonių. Visgi Berlynas – skurdus, madingas, todėl ir nenuspėjamas miestas.