Praėjusią savaitę į amžinojo poilsio vietą mirusią religingą moterį jis palydėjo visiškai girtas. Po „kapišonu“ pasislėpęs dvasininkas prie karsto tauškė nesąmones apie premjerą Andrių Kubilių ir Drąsių Kedį, o kapinėse išstovėti ant kojų galėjo tik pasirėmęs į kryžių. Kai liūdnos ceremonijos dalyviai pabandė jį sudrausminti, dvasininkas pasiuntė visus „chana“. Iš kapinių įsisiautėjusį kunigą išvedė mįslingas vyras juodais akiniais.
Panevėžio vyskupija informavo, kad religingus žmones į paskutiniąją kelionę girtas lydėjęs kunigas pripažino klaidą ir žadėjo parapijos žmonių atsiprašyti.
Su V. Jackūnu pasikalbėti buvo nuvykę trys vyskupo Jono Kaunecko siųsti kunigai. Vyskupas anksčiau yra sakęs, kad šiam kunigui gali tekti mesti kunigystę, jeigu nesupras klydęs ir nesiims priemonių iš naujo pažvelgti į gyvenimą.
J. Kauneckas teigė, kad yra gerų pavyzdžių, kai paslydę kunigai po gydymosi suranda jėgų atsitiesti ir grįžta į parapijas eiti savo pareigų. Tačiau yra ir tokių, kuriems bažnyčia nebepatikėjo eiti kunigo pareigų.
V. Jackūno prižiūrimas Uliūnų ir Ėriškių parapijas kol kas aptarnaus kiti kunigai.
Kunigas V. Jackūnas yra kilęs iš Pasvalio rajono, Saločių apylinkių.
Nepastovėjo ant kojų ir tauškė nesąmones
Praėjusią savaitę Katinų kultūros centre esančioje koplytėlėje buvo pašarvota Vanda Žymantienė. Laidotuvėse dalyvavusių velionės kaimynų ir artimųjų teigimu, į šermenis atvykęs Uliūnų ir Ėriškių parapijų klebonas V. Jackūnas iškilmingą ir graudžią ceremoniją pavertė kone cirku.
„Jis buvo girtas. Aš nenorėčiau, kad mane taip laidotų. Kai nuėjau, net nesupratau, kas darosi. Iš pradžių kalbėjo apie A. Kubilių. Kad jis dabar kaso pakaušį, o paskui kasysis žemiau juostos. Vėliau pareiškė, kad D. Kedys po šimto metų taps Dievu. Kai velionės dukra paprašė liautis, jis visus kažkur pasiuntė. Iki šiol svarstome, ką tas „chana“ gali reikšti. Nesupratau, ir kam jis laikydamas mišias buvo užsidėjęs „kapišoną“, – pasakojo kita velionės kaimynė Stasė.
Kunigas tol kalbėjo nesąmones, kol velionės dukra Regina Ramonienė paprašė liautis. Tada dvasininkas jai atrėžė: „Eikit jūs chana. Čia ne bažnyčia, o kultūros namai“. Žmonės iki šiol svarsto, kur eiti jiems pasiūlė klebonas.
Kad kunigas V. Jackūnas prieš išlydint velionę kalbėjo nesąmones, patvirtino ir V. Žymantienės anūkas Dovydas Dulinskas, ir kaimynė Elina Charisova, ir Velžio seniūnijos socialinė darbuotoja Alma Imbrasienė.
„Laidotuvėse jis kalbėjo nesąmones, o Šilaičiuose vos paminklo nenuvertė“, – pasakojo D. Dulinskas.
„Aš ne katalikė, tačiau kunigo elgesys padarė labai prastą įspūdį. Visas kaimas ūžia, kad kunigas buvo girtas. Pirmą kartą matau tokį šokiruojantį reginį. Jis velionei ir artimiesiems parodė didžiulę nepagarbą“, – sakė velionės kaimynė E. Charisova.
Dukra R. Ramonienė sakė, kad motina buvo labai religinga, kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią, dalyvaudavo mišiose, aukodavo ir tokios baisios nepagarbos tikrai nenusipelnė. „Kai draugė atvežė kunigą iš Uliūnų, iš karto pamačiau, kad su juo kažkas ne taip. Dėl sunkios eisenos ir nerišlios kalbos ir pradžių pamaniau, kad žmogus serga. Bet vėliau supratau, kad jis girtas. Net nebeatsimenu, ką jis šnekėjo, nes buvau ištikta šoko. Gražaus ir paguodžiančio nieko tikrai nepasakė. Neužsiminė net apie velionę. Tikėjausi bent atsiprašymo, bet ir to neišgirdau“, – piktinosi R. Ramonienė.
Moteris sakė, kad kunigą iš Šilaičių paėmė į kapines atėjęs nepažįstamas vyras juodais akiniais.
Moterų žodžius patvirtino ir laidotuvėse dalyvavusi Velžio seniūnijos socialinė darbuotoja A. Imbrasienė. Anot jos, akivaizdžiai matėsi, kad kunigas buvo girtas, sunkiai ėjo, kalbėjo nerišliai ir tai, ko per laidotuves kalbėti nedera.
Kunigas tikino, kad vartojo vaistus
Tą kartą žurnalistų kalbintas klebonas V. Jackūnas buvo užsisklendęs. Jis net kelis kartus prašė nerašyti straipsnio, o vėliau kvietė užeiti į kleboniją ir net žadėjo atsilyginti už tylą. Nuolat darydamas ilgas pauzes, dvasininkas neprisipažino buvęs girtas.
„Nieko ten nebuvo. Koja nulaužta, tulžis išoperuota, aš tik vaistus galiu gerti“, – gynėsi V. Jackūnas.
Galiausiai jis pareiškė, kad jam buvo paleidę vidurius ir jis nieko negalėjo valgyti.
Paklaustas, kas tą dieną jį parvežė iš kapinių, pašnekovas tvirtino parvairavęs pats. Paskui pradėjo aiškinti, kad visada kas nors kunigą atsiveža, o paskui parveža. Priminus, kad su jį vežiojusia moterimi nebevažiavo, V. Jackūnas galop pareiškė jį parvežusio vyro nepažįstantis.