Vasarį vyko 184 įspėjamieji streikai, gegužę jų buvo trys.
Juos surengė devynių apskričių, 37 savivaldybių valstybės
sektoriaus švietimo įstaigos. Įspėjamieji streikai šalyje
surengti po ketverių metų pertraukos ir jų surengta daugiausia nuo
2000 metų.
Streikų statistinis tyrimas apima tik legalius, nustatytą
tvarką atitinkančius streikus, todėl neįtraukiamos akcijos,
susijusios su darbo ginčais ar streikuojančių įstaigų palaikymu,
piketai.
Vasario mėnesį streikavo dešimt ikimokyklinio, šešios
pradinio, 166 bendrojo vidurinio ugdymo ir dvi kultūrinio švietimo
veiklos įstaigos.
Dėl įspėjamojo streiko nedirbo 38 Klaipėdos, 32
Telšių, 29 Vilniaus, 25 Panevėžio apskrities švietimo įstaigos.
Kitose apskrityse įspėjamuosiuose streikuose dalyvavo mažiau
švietimo įstaigų (nuo 24 – Šiaulių, iki 5 – Tauragės
apskrityje).
Vasario mėnesį įspėjamuosiuose streikuose dalyvavo
vidutiniškai 5412 darbuotojų. Daugiausia darbuotojų streikavo
Klaipėdos (1324), Telšių (967), Panevėžio (787) ir Vilniaus (721)
apskrityse, mažiausiai – Tauragės (95) ir Utenos (170) apskrityse.
Klaipėdos ir Šiaulių miestų bei Klaipėdos ir Telšių rajonų
savivaldybėse surengta trečdalis (35,3 proc.) įspėjamųjų
streikų, juose dalyvavo trečdalis (34,2 proc.) visų šalyje
streikavusių darbuotojų.
Gegužės mėnesį įspėjamuosius streikus surengė trys
Švenčionių rajono savivaldybės meno mokyklos, juose dalyvavo 25
darbuotojai.
Bendras dėl įspėjamųjų streikų nedirbtas laikas – per 1800
darbo dienų.
Streikavusios švietimo įstaigos nurodė šias įspėjamųjų
streikų skelbimo priežastis: nesutarimai dėl mokyklų finansavimo
tvarkos (mokinio krepšelio), planuojamos pedagogų atestacijos ir jų
darbo apmokėjimo tvarkos (kontaktinių valandų pedagoginės normos)
ir kita.