Faktas kaip blynas – jei ne UAB Darbo partijos direktorius ir vienintelis akcininkas, būtų buvę galima išmesti į šiukšliadėžę konservatorių ir jų vedlio A. Kubiliaus tūkstantmečio projektą „Atominis rojus Nr.2”.
Žinoma, tai nereiškia, kad ten jis neatsidurs kiek vėliau, – juk dar marios laiko iki tų sprendimų, po kurių traukinio nebebus galima apgręžti, o per tą laiką dar daug kas gali pasikeisti.
Tai, žinoma, supranta visi – ir patys valdantieji, dabar trimituojantys taip, tarsi ta atominė jau stūksotų už lango ir gamintų elektrą po 5 centus už kilovatvalandę.
Tačiau būtent dėl galimybės pūsti šiuos trimitus ši „pradžia” jiems ir buvo pasipjautinai reikalinga. Tad neperdedant galima pasakyti, kad šis žingsnis buvo pats svarbiausias per visą jų kadenciją iš visų – juk dauguma kitų net nežengti.
Be ką gavo Viktoras mainais už šią kunigaikščio vertą dovaną, kurią jis įteikė prie užrašo „Exit” artėjančiai valdžiai ir savo didžiausiems priešams?
Visi – pirmiausia aplink vidurinį Viktoro pirštą apsukti socialdemokratai – tuojau pat puolė rodyti į teismą, kurio suolą dėl juodų pinigų plovimo jau kelerius metus trynė „darbiečių” valdovas ir jo parankiniai.
Pastaruoju metu trynė itin intensyviai, tačiau prieš pat atominius balsavimus Seime staiga ėmė ir sustojo – teismas sumanė išeiti atostogų net iki rudens. Išvada – valdžia prispaudė teismą nebekrutėti dėl visos Lietuvos stabilumo, gerovės ir šviesios atominės ateities.
Lygiai taip pat būtų galima spėti, kad valdžia prispaudė patį V.Uspaskichą, prigąsdinusi jį savo sargine Temide: „Jeigu ką, pas tave ir vėl ateis. Manai, nėra už ką?”
Žinoma, negi konservatoriai ir gal net prezidentė būtų tokie kvaili, kad tokiu metu kištų savo letenėles į tokius reikalus?
Kur kas labiau tikėtina, kad „darbiečių” šeimininkas jau dabar nusprendė parodyti visiems – pirmiausia prieš jį kryžium gulančiai prezidentei, kas šeimininkas bei svarbiausias žaidėjas, ir išsikovoti visišką manevro laisvę.
Begalinės derybos ir su vienais, ir su kitais siekiant išpešti maksimalią ir kuo apčiuopiamesnę naudą ir kartu laikant visus saujoje – štai šio Ostapo Benderio, vadovaujančio partijai, kuri dabar rengia referendumą „Stabdyk politinę prostituciją!”, filosofijos alfa ir omega.
Tad dėl to, kad socialdemokratai nutraukė sutartį dėl valdančiosios koalicijos po rinkimų, „darbiečiai” neturėtų liūdėti.
Kėdainių kunigaikštijos valdovui geriau turėti laisvas rankas – juk aišku, kad socialdemokratai patys pas jį ant kelių atšliauš, jeigu tik negalės paimti valdžios be jo pagalbos.
Realiausia, kad iš tiesų negalės. Todėl šaukti „Mes grįžtam” jiems greičiausiai teks tik kartu su V. Uspaskichu, tačiau iš tiesų sugrįš tik jis.
O kokią taburetę pasilypėti ir vėl pasiekti valdžią nuo lentynos turės konservatoriai? Gerai, jeigu patys išlaikys, pavyzdžiui, pusę dabartinės frakcijos. Na, ir kas iš to?
Galbūt šalia bus kokių nors liberalų atplaišų, dar kokia nors smulkmė. Belieka „Drąsos kelias”. O kas, jei šis virtualus burbulas vis dėlto sprogs dar iki rinkimų?
Žinoma, valdančiąją koaliciją, kurioje būtų A. Kubilius su V. Uspaskichu, įsivaizduoti itin sunku net lakiausios vaizduotės piliečiams. Bet kodėl gi? Juk per šią kadenciją tokia koalicija vos nebuvo sudaryta, konservatoriams naiviai tikintis, kad galės atskirti V. Uspaskicho baudžiauninkus nuo Briuselyje sėdinčio jų pono.
Tačiau šios naivios svajonės išsisklaidė kaip dūmas ir pats ponas permetė konservatorius per bortą, nes tai jam dar buvo nenaudinga. Bus naudinga – nebepermes.
Taigi galime džiaugtis gavę ne tik naują atominę ant popieriaus, bet ir naują premjerą – kol kas dar teisiamųjų suole.