Nacionalinio saugumo strategija, kurioje išskiriamos išorinės
ir vidinės grėsmės šaliai, patvirtinta 57 parlamentarams balsavus
už, keturiems susilaikius, ją pateikė Krašto apsaugos ministerija.
Strategijoje teigiama, kad pavojų Lietuvos saugumui kelia
ekonominė ir energetinė priklausomybė, kitų valstybių pastangos
daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai, kariniams pajėgumams,
socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat
kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai, informacinės ir
kibernetinės atakos.
„Tiesioginės karinės konfrontacijos tikimybė regione yra maža,
tačiau didėjanti kai kurių regiono valstybių karinė galia, jos
demonstravimo, grasinimo ją naudoti tendencijos ar panaudojimo
atvejai neleidžia atmesti galimybės, kad ateityje gali kilti karinė
grėsmė Lietuvai“, - rašoma strategijoje.
Grėsmių nacionaliniam saugumui sąraše taip pat yra galimas
euroatlantinės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir
pasaulyje, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai,
pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, tarptautinis
organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybinio pobūdžio
nusikaltimai, terorizmas.
Kaip vienas iš galimų pavojų nurodoma ir klimato kaita, nes
dėl jos gali paaštrėti konkurencija dėl gamtinių išteklių,
nestabiliuose regionuose stiprėti nepasitenkinimas politine valdžia,
padidėti gyventojų migracijos srautai.
Stiprėjančių vidaus rizikos veiksnių skiltyje, kuriems reikia
skirti didesnį dėmesį, įrašyta netolygi socialinė ir ekonominė
raida, korupcija, kuri kompromituoja įstatymo viršenybės principą,
mažina piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei
demokratinėmis valdžios institucijomis, bei didelė gyventojų
emigracija.
Grėsmių sąraše nurodyta ir vertybių krizė - „nepagarba
žmogaus teisėms ir laisvėms, krikščioniškų vertybių, šeimos
instituto, liberalios demokratijos bei pliuralistinės visuomenės
nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių
ar neigiančių, kurstančių rasinę, tautinę ar religinę
nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą
ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas“.
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlė šį straipsnį
keisti, tarp grėsmių neminint krikščioniškų vertybių ir šeimos
instituto silpnėjimo, tačiau tokiam siūlymui nepritarta. ŽTK
siūlymas atmestas už jį balsavus 21 Seimo nariui, 23 - prieš, 26 -
susilaikius.
Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė
tvirtino, jog krikščioniškųjų vertybių įterpimas į
Nacionalinio saugumo strategiją neatitinka Seimo išreikštos
pozicijos ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurioje,
pasak jos, „sąmoningai buvo atsisakyta vienos ir konkrečios
religijos įvardijimo ir išaukštinimo“.
„Europos Konstitucijos kūrėjai vadovavosi visų žmonių
lygybės idėja ir bendražmogiškosiomis vertybėmis, kurios
nepriklauso tik vienai religijai“, - argumentavo parlamentarė.
Tuo tarpu jai prieštaravę parlamentarai atrėmė, jog Lietuvoje
apie 80 proc. žmonių save nurodo esant krikščionimis, tad
strategija atitinka šalies gyventojų interesus.
Strategija taip pat nurodomi nacionalinio saugumo politikos
įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai, tarp jų - plėtojama
užsienio ir gynybos politika formuoti saugią išorės aplinką,
užkirsti kelią galimiems rizikos veiksniams, pavojams ir grėsmėms,
o jų nepavykus išvengti būti pasirengus tinkamai į juos atsakyti,
panaudojant visas valstybei prieinamas priemones ir būdus.
Tarp prioritetų nurodoma aktyvi ir atsakinga narystė NATO bei
Europos Sąjungoje, bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis
stiprinimas, Baltijos ir Šiaurės valstybių regionų integracija,
siekis prisidėti prie demokratinių vertybių sklaidos Rytų
kaimynystėje.