„Pokyčių (teismų sistemoje - ELTA) galima tikėtis tikrai nemažai. Šioje srityje išskirčiau mažiausiai penkis pagrindinius veiklos krypčių blokus. Pirmiausia mes tikimės, kad toliau judės visuomenės įtraukimo į teismų veiklą procesai. Turiu omenyje visuomenės teisėjus, vadinamus tarėjais, ir su tuo susijusių teisės aktų projektų svarstymą“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė S. Cirtautienė.
Kaip antrą svarbų dalyką prezidentės patarėja išskyrė teisės aktų, spartinančių bylų nagrinėjimą teismuose, tolesnį kūrimą. Šioje srityje, pasak jos, bendradarbiaujama su teismais, Teisingumo ministerija ir jau rengiami teisės aktų projektai.
„Apskritai bendra vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė Lietuvoje nėra ilga, tačiau atskirų bylų pavyzdžiai kartais labai diskredituoja teisinę sistemą ir teisinių institucijų darbą. Čia išskirčiau baudžiamąjį procesą, kuris, nors ir buvo tobulinamas, tačiau esminių pokyčių pagreitinant baudžiamųjų bylų nagrinėjimą ir šalinant bylų vilkinimo galimybes buvo nepakankamai. Tai toliau labai riboja teisėsaugos institucijų galimybes koncentruotis į svarbiausių bylų ir sunkiausių nusikaltimų tyrimus“ , - tokių aktų poreikį aiškino S. Cirtautienė.
Trečias svarbus dalykas, anot prezidentės patarėjos, yra teismų stambinimas.
„Turime pripažinti, kad Lietuvoje veikianti teismų sistema su teismais, kuriuose dirba vos keli teisėjai, veikia tikrai nepakankamai efektyviai. Ne vienoje Vakarų valstybėje buvo suprasta, kad norint pasiekti didesnį efektyvumą reikia stambinti teismus, subalansuoti bylų srautus ir sudaryti galimybes įvesti atitinkamas teisėjų specializacijas, nes visose srityse vienodai puikiai dirbančių universalių teisėjų paprasčiausiai nėra“, - pabrėžė S. Cirtautienė.
„Ketvirta sritis - bus daug dėmesio skiriama žmogaus problemoms teismuose. Labai svarbus pasiekimas, ir tikimės rezultato jau po pusmečio, susijęs su informacinių technologijų plėtra, kad žmonėms reikėtų rečiau vaikščioti į teismą ir kad reikiamus dokumentus proceso dalyviai galėtų pateikti ir visą dominančią informaciją apie jų bylas galėtų gauti neišeidami iš namų“, - toliau ateities darbus vardino prezidentės patarėja.
„Ir penkta - kartu su teisėsaugos, teismų savivaldos institucijomis toliau bandysime pašalinti iš teismų tuos žmones, kuriems ši profesija tėra pasipelnymo šaltinis. Išvalyti teismų sistemą nuo to šaukšto deguto, kuris griauna pasitikėjimą visa teismų sistema“, - paskutinę iš svarbiausių darbų krypčių įvardino S. Cirtautienė.
Turės keisti požiūrį
Taip pat prezidentės patarėja teigė, jog teismų vadovai turės keisti požiūrį į teismų administravimą. Numatoma, kad netrukus net 30 teismų visoje Lietuvoje sulauks naujų vadovų. Pasak D. Grybauskaitės vyriausiosios patarėjos teisės klausimais S. Cirtautienės, nauji vadovai turės suvokti, kad administracines teismų problemas reikia spręsti tobulinant žmonių problemų sprendimą.
"Jau esame paskelbę atrankas bene į 30 vadovaujančių pozicijų. Tai išties dideli pokyčiai teismų sistemoje, kurioje veikia 67 teismai. Labai aiškiai deklaravome ir deklaruojame, kad iš naujų teismų vadovų Prezidentė visų pirma reikalaus naujo požiūrio į administravimą teismuose, suvokiant, kad teismų problemas galima išspręsti tik išsprendus žmonių problemas teismuose, o ne atvirkščiai", - sakė prezidentės patarėja.
