Dabartinė Civilinio kodekso nuostata sako, jog tėvai ar
globėjai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais
giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Pagal įstatymo
apibrėžimą, artimieji giminaičiai yra vaikai ir tėvai, seneliai
ir anūkai, broliai ir seserys.
Parlamentaras siūlo nustatyti, kad CK būtų įpareigojimas
sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su visais giminaičiais, su
kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai atitinka vaiko
interesus.
Taip pat, jei kiltų ginčai dėl vaiko bendravimo su
giminaičiais, tėvai atsisakytų sudaryti tokias sąlygas,
valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus
sudaryti sąlygas giminaičiams bendrauti su vaikais.
Parlamentaras sako, jog CK pataisas teikia pastebėjęs kylančias
problemas, kai tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, ar
dėl kitų aplinkybių, kai kurie giminaičiai nebegali matyti
konfliktuojančių pusių vaikų.
„Pagal galiojančias CK nuostatas, tėvai privalo sudaryti
sąlygas vaikams bendrauti tik su artimaisiais giminaičiais, todėl
praktikoje neretai sudaromos kliūtys vaikams bendrauti su
pusbroliais, pusseserėmis, dėdėmis, tetomis, proseneliais.
Manytina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir tėvų
piktnaudžiavimas tokiais atvejais neatitinka vaiko interesų, kadangi
visapusiškas vaiko vystymasis bei visavertis ugdymas, vaiko
identiteto formavimasis didžiąja dalimi priklauso ne tik nuo vaiko
bendravimo su tėvu, motina ar artimaisiais giminaičiais, tačiau ir
nuo bendravimo su kitais giminaičiais“, - pataisą argumentuoja
A. Lydeka.