Jos žodžiais, energetikos projektai „yra ne vienos Seimo
kadencijos ir ne vienos Vyriausybės projektai“.
„Šiomis dienomis Seimas apsisprendė politiškai dėl atominės
elektrinės projekto ir kitų energetikos projektų. Tačiau
užduotis skaidriai, teisingai įgyvendinti teks dar ne vienai
Vyriausybei. Aš manau, kad tikrai čia matyčiau didelį ir svarbų
Lietuvos Respublikos prezidentės vaidmenį, ateityje užtikrinant,
kad priimti projektai būtų įgyvendinami, kad jie būtų vykdomi
atsakingai ir skaidriai“, - interviu Žinių radijui trečiadienį
sakė I. Degutienė.
Jos teigimu, Seimui pritarus energetikos projektų įgyvendinimui,
atsiveria galimybės tęsti pradėtus projektus.
„Tai dar nebaigta procedūra. Tai tik pati pradžia. Mes esame
viename iš energetikos projektų etape, be kurio įveikimo kalbėti
apie energetinį savarankiškumą yra praktiškai neįmanoma“, - sakė
ji.
Seimas praėjusią savaitę atvėrė kelią naujos AE statybai
Visagine, o prieš porą savaičių pritarė Lietuvos elektros
energetikos sistemos integracijai į Europos sistemas ir suskystintų
gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai.
Įgyvendindama strateginius energetikos projektus, Lietuva siekia
užsitikrinti šalies energetinę nepriklausomybę ir integruotis į
Europos energijos rinką. Vyriausybė tikisi, kad nauja AE pradės
veikti 2020-2022 metais, o 2020 metais Lietuvos elektros tinklai
sinchroniniu režimu dirbs su Europos elektros tinklais.
SGD terminalo statybas Klaipėdos jūrų uoste planuojama baigti
2014 metų pabaigoje.