Pretekstu teismui imti aiškinti šį klausimą tapo tėvų musulmonų prašymu keturmečiam berniukui gydytojo atliktas apipjaustymas. Po dviejų dienų berniukui prasidėjo antrinis kraujavimas, jį teko paguldyti į ligoninę. Apie tai sužinojusi Kelno prokuratūra padavė gydytoją į teismą. Teismas mediką paliko laisvėje, nes šis „nežinojo apie bausmę“ už apipjaustymą.
Kelno teismo sprendimas gali turėti toli siekiančių pasekmių. Teismo verdiktas neįpareigoja ir kitų teismų priimti tokius pat sprendimus, tačiau tai gali tapti jiems signalu.
Savo sprendime teismas pažymėjo, kad tėvų teisė į tikėjimo laisvę nepažeidžiama netgi tuo atveju, jeigu jiems teks palaukti momento, kuomet jų vaikas sulauks sąmoningo amžiaus ir pats nuspręs, ar jam reikia atlikti apipjaustymo procedūrą.
Tačiau Vokietijos žydų centrinė taryba pareikalavo parlamento „apginti religinę laisvę nuo išpuolių prieš ją“.
„Šitas teismo sprendimas – negirdėtas ir bejausmis aktas. Naujagimių berniukų apipjaustymas yra neatsiejama judaizmo religijos dalis ir pasaulyje praktikuojamas tūkstančius metų“, - teigia Vokietijos žydų organizacija.