Kelios dešimtys lietuvių, latvių ir estų reikalavo, kad
naujame ES biudžete nuo 2014 metų tiesioginės išmokos būtų
suvienodinamos greičiau nei siūloma Europos Komisijos parengtame
projekte. Anksčiau ketvirtadalį 60 tūkst. žmonių pasirašyti
reikalavimai buvo įteikti Europos Parlamento pirmininkui Martinui
Schulzui.
„Mūsų trys Baltijos šalys vėl esame paskutinės išmokų
politikoje. Mūsų reikalavimas nėra koks nors pasakiškas, mes
sakome, kad mūsų žemdirbiai yra nusipelnę gauti bent vidutinę
europinę išmoką“, - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas
Andrejus Stančikas.
„Mūsų žemdirbiams reikia konkuruoti tose pačiose rinkose. Kaip
galima konkuruoti, kai žemdirbių pajamos yra gerokai mažesnės?“ -
piktinosi jis.
Protesto akcija įvyko netoli pastato, kuriame dviejų dienų
susitikimą pradėjo ES valstybių ir vyriausybių vadovai, į ją
leista susirinkti ne daugiau kaip 50 žmonių.
Demonstrantai laikė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavas ir
angliškai užrašytus plakatus: “Europa, nebausk Baltijos šalių
už tai, kad jos disciplinuotos“ (Europe don't punish Baltics for
being disciplined), „Neskaldykite ES žemdirbių“ (Don't split
EU farmers), „Žalias tvarus augimas Baltijos šalių žemės ūkiui,
mes to nusipelnome“ (Green sustainable growth for the Baltic
agriculture, we deserve it).
Baltijos šalių protestuotojus aplankė Latvijos premjeras Valdis
Dombrovskis, tačiau Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė prie jų
nepasirodė. Pasikalbėti su ūkininkais atėjo nuolatinis atstovas ES
ambasadorius Raimundas Karoblis.
„Tiek mūsų, tiek ir žemdirbių netenkina dabartinis Europos
Komisijos pasiūlymas, kuris yra ant stalo. Tokia situacija negali
tęstis, kada mūsų tiesioginės išmokos kai kurių šalių
atžvilgiu yra net aštuoniais kartais, kitų – keturiais kartais
mažesnės“, - žurnalistams sakė R. Karoblis.
Pasak diplomato, dabartiniai tiesioginių išmokų skirtumai turi
rinką iškraipantį pobūdį ir tai yra nesąžiningas konkurencija.
Prezidentė D. Grybauskaitė sakė, kad šis klausimas bus
iškeltas per jos, Latvijos ir Estijos premjerų susitikimą su
Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso penktadienį.
„(Ūkininkai) protestuoja dėl to, kad pasiūlymas yra mažesnis
negu jie tikėjosi. Iš tikrųjų skirtumas tarp senųjų valstybių
ir naujųjų valstybių tiesioginių išmokų išlieka didžiulis ir
nuosekliai nemažėja, tai mes visi tuo nepatenkinti“, - sakė
prezidentė.
Anksčiau ketvirtadienį Baltijos šalių ūkininkai lankėsi
Europos Parlamente, kur pirmininkui M.Schulzui įteikė peticiją.
„Įteikėme savo parašus. Europos Parlamento pirmininkas sakė,
kad žino situaciją, supranta ir palaiko Baltijos šalis. Jis
pasakė, kad sprendimas dėl finansinės perspektyvos nebus priimtas,
kol ši problema nebus išspręsta“, - po susitikimo sakė vienas
iš akcijos organizatorių, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško
ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
„Likome suprasti ir išklausyti, M. Schulzas pasakė, kad mes
tikrai turime pagrindą kelti šį klausimą, jis supranta nuoskaudas
ir darys, kas jo galioje, kad ištaisytų šią klaidą“, - teigė
jis.
Pasak M. Maciulevičiaus, bendroje ES rinkoje ūkininkavimo kaštai
Lietuvos ūkininkams išlieka dideli, be to, negaudami pajamų
ūkininkai negali mokėti didesnių atlyginimų, ir tai skatina jaunų
žmonių emigraciją.
Baltijos šalys kritikuoja dabartinį Europos Komisijos siūlymą
dėl tiesioginių išmokų naujame biudžete nuo 2014 metų, ir siekia
greitesnio tiesioginių išmokų suvienodinimo siekiant išvengti
ryškių skirtumų tarp aukščiausių ir žemiausių paramos lygių
ES.
Pagal dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą, Lietuva 2014
metais startuotų su 144 eurų (497 litų) už hektarą išmoka ir tik
2017 metais pasiektų 176 eurų (607 litų) už hektarą, tuo metu ES
vidurkis yra 268 eurai (925 litai) už hektarą.
„Išmokos pas mus ir Nyderlanduose skiriasi keturis kartus. Tai
nėra teisinga“, - sakė N. Maciulevičius.