Šilumos punktus taip pat galės prižiūrėti įmonės, kurios šilumininkams teikia prekes ar paslaugas, taip pat apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojos.
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė atitinkamas Šilumos ūkio
įstatymo pataisas, kurios nustato griežtesnę šilumos punktus
prižiūrėtojų pasirinkimo tvarką tik didmiesčiuose. Už balsavo
75 Seimo nariai, o susilaikė vienas parlamentaras (socialdemokratas
Algirdas Sysas. - Red.).
Seimas taip pat leido šilumos punktus prižiūrėti šilumos
įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 5 tūkst. vartotojų arba
per metus realizuojančioms iki 50 tūkst. megavatvalandžių
šilumos. Dabar jos to daryti negali.
Dabar daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai yra
neatskiriama namo dalis ir namo savininkų nuosavybė, kurią
draudžiama perduoti tretiesiems asmenims - šilumininkams. Jiems
įstatymas šiuo metu leido prižiūrėti sistemą tik tuose
miestuose, kur gyvena iki 50 tūkst. gyventojų.
Taip pat šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju
dabar negali ir toliau negalės būti ne tik šilumos tiekėjai ir
asmenys, susiję su šilumo tiekėju darbo santykiais, bet ir
įmonės, teikiančio prekes ar paslaugas šilumos tiekėjams.
Ekonomikos komitetas siūlo pastarosios nuostatos atsisakyti ir leisti
šilumos punktų priežiūra užsiimti įmonėms, šilumininkui
teikiančioms prekes ar paslaugas, taip pat apskaitos prietaisų ar
kitų įrenginių gamintojoms.
Dabar Seimas yra uždraudęs šilumos punktus prižiūrėti
įmonėms, gaminančioms šilumai pagaminti naudojamo kuro, o šilumos
tiekimo veiklai naudojamus apkaitos prietaisus.
Šilumos punktų priežiūra negali užsiimti įmonės, kurios
verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro prekyba.
Šilumos punktų priežiūrą Seimas sugriežtino praėjusiais
metais prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymu.