„Raginčiau daryti pertrauką iki rudens ir per tą laiką dar
leisti susigulėti visoms pataisoms“, - ketvirtadienį Seime svarstant
būsimą reformą reglamentuosiančių įstatymų projektus pareiškė
premjeras.
A. Kubilius mano, kad sprendimą dėl būsimos pensijų reformos turėtų priimti dar šios kadencijos, o ne būsimasis naujas Seimas.
Reforma siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms kaupti
didesnę pensijos dalį privačiuose fonduose, siūloma sudaryti
galimybę kaupimo dalyviams lengviau keisti pensijų fondus ir
supaprastinti naujų pensijų kaupimo sutarčių sudarymo tvarką.
Pakeitimai leidžia ateityje pensijų kaupimo dalyviams
nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie norės kaupti pensiją
senatvei, kiek laiko galės dalyvauti privačiame pensijų fonde ir
jį keisti, taip pat keisti investavimo kryptis.
Taip pat siūloma sumažinti administracinę naštą, kai
netenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo
mokesčių. Gyventojams siekiama sudaryta galimybę patiems mokėti
papildomas įmokas ir papildomai būti skatinamiems iš valstybės
biudžeto.
Pirmiausiai siūloma mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto,
pamažu visiškai atsisakant atskaitymo nuo įmokų: 2013 metais jie
būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5 punkto iki nulio.
Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis – iki
10 proc., realiai rinkoje taikomas – iki 3 procentų.
„Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo
šių metų pradžios yra sumažinti iki 1,5 proc., o kitąmet bus
padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl
sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020 metų - padidinti iki 3,5
procentų.
Siūloma, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus
asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš
valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką, kuri
sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 metų
papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc.
dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos iš valstybės biudžeto
mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo
užmokesčio. Skatinamosios įmokos būtų mokamos iš valstybės
biudžeto.
2013-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais žmonės turėtų galimybę
pasirinkti, kokioje sistemoje - privačioje ar valstybės jie kaups
būsimai pensijai. Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos
keitimo gyventojai nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų
fondų veikloje, jie iki 2014-ųjų pradžios galėtų priimti
sprendimą ir grįžti pensiją kaupti tik „Sodroje“.
Konstitucinis Teismas penktadienį skelbs, ar sprendimas
sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus ir nenustatytas
sumažintų įmokų kompensavimo mechanizmas neprieštarauja
Konstitucijai. Taip pat buvo tiriama Pensijų sistemos reformos
įstatymo nuostatų pakeitimo ir papildymo įstatymų pagal jų
įsigaliojimo tvarką atitiktis Konstitucija.
Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems
joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama
dalis „Sodros“ įmokų - pervedama suma augo, kol 2007-aisiais
pasiekė įstatyme numatytą ribą - 5,5 proc. kaupiamosios pensijų
įmokos tarifo.
2009 metais pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2
proc. „Sodros“ pervedamos įmokos į fondus nuo 2012 metų pradžios
sumažintos dar 0,5 procentinio punkto iki 1,5 procento.