Už įstatymą, kuriuo ratifikuojama kovą pasirašyta
biudžetinės drausmės sutartis, balsavo 80 Seimo nariai, prieš buvo
11, 21 susilaikė. Vieningai už balsavo konservatorių,
socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, prieš arba
susilaikė - Krikščionių partijos frakcijos atstovai. Kitų
frakcijų atstovų balsų buvo abejose pusėse.
Seimas kartu priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo konstatuoja,
kad sutartis galės būti sėkmingai įgyvendinta, jei Lietuvos
žemdirbiams bus užtikrintos tokios pat išmokos kaip ir šalių
senbuvių, nebus sumažintas finansavimas iš Sanglaudos fondų, bus
užtikrintas reikiamas finansavimas Ignalinos atominės uždarymui.
Taip pat kartu priimtu nutarimu Vyriausybės prašoma pateikti
teisės aktų projektus sutarties suderinimui su Konstitucija.
Sutartį ratifikuoti raginę parlamentarai tvirtino ją
sustiprinsiant Europą, tuo tarpu kritikai sakė Lietuvą taip
prarandant suverenitetą.
„Mes iš tiesų mokam taupyt, tą parodėm per paskutinius metus,
bet visiškai akivaizdu, kad ši sutartis reikalinga visai ES, ne mums
atskirai. ES eina teisingu savo finansų politikos konsolidavimo
keliu, savo stiprėjimo keliu, aš siūlau šį dokumentą kaip
svarbų rimtą dokumentą ratifikuoti rimtai, o ne pasiduoti
paskutinių sesijos dienų sindromui“, - už ratifikavimą ragino
balsuoti premjeras Andrius Kubilius. Anksčiau jis finansinės
drausmės sutarties ratifikavimą yra pavadinęs vienu svarbiausių
šios Seimo sesijos uždavinių.
„Būtų keista nepritarti šiam ratifikavimui dėl daugybės
priežasčių - pirma, Lietuvai, kol ji nėra eurozonos narė, šis
įstatymas negalioja, bet svarbiausia, mes pritariame tam, kad pono
J. Veselkos remiamoji Vokietija galėtų sudrausminti eurozonos nares,
pirmiausia pietiniame flange, dėl kurių ilgamečio išlaidavimo jas
tenka šelpti didelėmis milijardinėmis sumomis. Ar mes nenorime, kad
daugiau europinių pinigų liktų žemdirbiams, Sanglaudos fondui ir
kitoms reikmėms? Mes šiandien šito norime, tai kodėl turėtume
nepritarti instrumentui, kuris leis sudrausminti kitus ir jų
sudrausminimo sąskaita sutaupyti pinigų mūsų būtiniesiems
reikalams“, - sakė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Anksčiau kalbėjęs parlamentaras Julius Veselka sakė, nors
nenoromis, turintis pritarti šiai sutarčiai, nes „kol vokietis
nepradės tvarkyti visos Europos Sąjungos, tol chaosas bus Europos
Sąjungoj“. „Labai prieštaraudamas savo prigimčiai pritariu, kad
valdytų visą Europos Sąjungą (Vokietijos kanclerė - red.) Angela
Merkel“, - sakė J. Veselka.
Tuo tarpu konservatorių frakcijos atstovas Kazimieras Uoka
tvirtino, jog ratifikuodama sutartį Lietuva praranda savo
suverenitetą, o tam priešintis, kaip numato Konstitucija, gali
kiekvienas pilietis.
„2008 metais, kai mes gavom mandatą ir prisiekėm viso, išgalėm
stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, mandato siaurinti Lietuvos
valstybės suverenitetą mes neturime, ir kurie balsuoja, aš cituoju
Konstituciją - kiekvienas Lietuvos pilietis, matydamas, kad mažinama
Lietuvos nepriklausomybė, gali priešintis asmeniškai. Gerbiami
federalistai, nenustebkite, jei vieną dieną į jūsų duris
pasibels nauja Lietuvos laisvės armijos uniforma apsirengęs žmogus,
ypatingai V.P. Andriukaitis ir P. Auštrevičius, nenustebkit“, - sakė
K. Uoka
Raginęs balsuoti už P. Auštrevičius atsakydamas K. Uokai
replikavo, kad „laikai, kai belsdavosi iš išsivesdavo, visiems
laikams praėjo“.
„Mes netenkam savo suvereniteto, mes pasirašydami tokią sutartį
iš naujo esame pratinami prie naujos sąjungos, tiems, kam būti
sąjungose labai malonu, tie, kurie priprato dar anais laikais, jie
gali balsuoti už“, - prieš sutarties ratifikavimą pasisakė
„darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos
ekonominėje ir pinigų sąjungoje kovo mėnesį pasirašė 25 Europos
Sąjungos valstybių vadovai. Ją jau ratifikavo Graikija,
Portugalija, Slovėnija, Rumunija, Latvija ir Danija. Referendume
susitarimui pritarė ir Airijos gyventojai. Prie sutarties
neprisidėjo Čekija ir Didžioji Britanija.
Sutartimi, kuri parengta reaguojant į skolų krizę euro zonoje,
įtvirtinamas reikalavimas nuostatas dėl biudžetinės drausmės
numatyti nacionalinėse teisės sistemose, pirmenybę teikiant
konstitucinėms nuostatoms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ratifikuoti ES biudžetinės
drausmės sutartį Seimui pateikė birželio pradžioje.