Nors Karklėje elniai ganosi jau daugelį metų, pastaruoju metu apie šias A. Boso valdas vėl pradėta garsiai diskutuoti. Pasidomėti elnyno atsiradimo teisėtumu nusprendė Seimo Antikorupcijos komisija, gavusi senųjų Karklės gyventojų skundų dėl to, kad negali susigrąžinti jų protėviams priklausiusios žemės, kuri dar sovietmečiu buvo nusavinta.
„Ar teisėtai įsteigtas elnynas, turės išsiaiškinti teisėsaugos pareigūnai, tačiau esminis klausimas - ar valstybė turi teisę išnuomoti žemę privatiems asmenims, jeigu ji negrąžinta jos teisėtiems savininkams? Juk kalbame apie 5 hektarus, kuriuos valstybė skolinga dviem šeimoms“, - teigė klausimo svarstymą paraginusi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė.
Laukia atsakymų
Komisija kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama nurodyti, kokiu juridiniu pagrindu nuspręsta leisti steigti elnyną Šaipių kraštovaizdžio draustinyje. Kol kas į politikų rankas pateko tik tuomečio aplinkos ministro Broniaus Bradausko pasirašytas raštas-atsakymas elnyną valdančiai bendrovei „Aglaura“, kuriuo leidžiama Šaipių kraštovaizdžio draustinyje steigti elnyną. Šiame rašte išdėstytos ir kelios sąlygos, kurias turi išpildyti bendrovė.
Tarp jų – įpareigojimas laikytis galiojančių įstatymų ir apribojimų, sutvarkyti teritoriją, įrengti pažintinius takus ir leisti žmonėms apžiūrėti aptvarus. Seimo nariai Aplinkos ministerijos paprašė pateikti papildomos informacijos - kiek skundų gauta dėl tvorų tvėrimo Pajūrio regioniniame parke, taip pat informaciją apie nustatytus pažeidimus, susijusius su nelegalia statyba draustinio teritorijoje.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paprašyta pateikti duomenis, kiek valstybinės žemės pajūrio regione ir kokiu pagrindu yra išnuomota ar suteikta A. Boso vadovaujamai „Vakarų pramonės ir finansų korporacijai“ bei bendrovei „Aglaura“. Tarnyba turės atsakyti ir kokį nuomos mokestį šios organizacijos moka už išnuomotą žemę.
Ar leidimas steigti elnyną duotas teisėtai, ar jis nėra korupcinio pobūdžio, paprašyta išsiaiškinti Specialiųjų tyrimų tarnybos, raštu kreiptasi ir į generalinį prokurorą Darių Valį.
„Tas elnynas niekam labai ir neužkliūtų, jeigu su vietiniais žmonėmis būtų pasielgta teisingai. Jie nori susigrąžinti žemę, o jiems pasiūlyta kompensuoti sklypais Plungės rajone. Tai nėra teisinga, todėl ir kilo šis triukšmas“, - aiškino Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis. Jis pripažino, kad gamtai A. Boso valdos žalos nedaro, tačiau kai kurie sprendimai priimti nesilaikant galiojančių teisės aktų. Pavyzdžiui, elnynas aptvertas dukart aukštesne tvora, nei leidžiama.
A. Bosas - ramus
Dėl užgriuvusių nemalonumų A. Bosas teigė esantis ramus – jis turįs visus leidimus ir gali juos pateikti.
„Niekada nebūčiau čia investavęs milijonų, jeigu neturėčiau leidimų. Naudos iš elnyno aš neturėjau visus tuos metus, tik dabar pradedame atsigauti, nes gyvų elnių ir fazanų į Rusijos rinką pavyksta parduoti vis daugiau. Juos reikia realizuoti dėl susidariusio pertekliaus“, - paaiškino verslininkas.
Vietoj kadaise buvusios mokyklos, kuri stovėjo jam priklausiusiame sklype, pastatytas 15 kambarių viešbutis, numatyta čia atidaryti ir žvėrienos patiekalų restoraną. Šiuos planus įgyvendinti A. Bosas tvirtino taip pat turintis būtinus leidimus.