„Mūsų darbo rinkos griežtumas, taip pat ir finansinė
situacija, deficito mažinimo užduotys, nedarbas, ypač jaunimo
nedarbas, visi šiek klausimai išlieka, praktiškai jie nebuvo
sutvarkyti per pastaruosius kelis metus ir šios užduotys tokios ir
išliks artimiausiu metu“, - žurnalistams Briuselyje sakė
prezidentė, komentuodama rekomendacijas Lietuvai.
Pasak D. Grybauskaitės, darbo rinkos reforma „nebūtinai reiškia
grynai tik liberalizaciją“, nes svarbios ir kitos priemonės darbo
vietoms kurti.
„Tie pasiūlymai, kurie buvo dabar pateikti Vyriausybės, nebuvo
idealiai viską išsprendžiantys pasiūlymai, tai, ką rekomenduoja
mums Europos Komisija. Nauja Vyriausybė turės dar daug laiko
ir galimybių daryti darbo rinkos reformą“, - kalbėjo prezidentė.
Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos patvirtintose
išvadose pabrėžiama, kad Lietuvoje būtinos papildomos priemonės
padidinti dalyvavimą darbo rinkoje, visų pirma jaunimo,
nekvalifikuotų ir vyresnio amžiaus darbuotojų.
Nepaisant ekonomikos augimo, Lietuvoje nedarbas dar viršija 10
procentų, šalyje registruota 211,5 tūkst. bedarbių.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvai siūloma „pakeisti darbo teisės
aktus, kiek tai susiję su lanksčiomis sutarčių sąlygomis,
atleidimo nuostatomis ir lanksčia darbo laiko tvarka“, taip pat
padidinti praktikos schemų veiksmingumą, siekiant įdarbinti daugiau
jaunų žmonių.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, darbo santykių
liberalizavimui daugiausia priešinasi profesinės sąjungos.
ES ataskaitoje Lietuva taip pat raginama „padaryti planuotą
pažangą siekiant laiku ištaisyti perviršinį deficitą“. Lietuvos
vyriausybė siekia, kad šiais metais fiskalinis deficitas - skirtumas
tarp išlaidų ir pajamų - neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus
produkto.
Siekiant surinkti pakankamai įplaukų į biudžetą,
rekomendacijos autorių nuomone, Lietuva turėtų svarstyti galimybę
padidinti „mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančius mokesčius,
kaip antai būsto ir aplinkos mokesčius, įskaitant automobilių
mokesčius“.
Be to, Lietuva paraginta priimti teisės aktus dėl visapusiškos
pensijų sistemos reformos ir įgyvendinti visus valstybės valdomų
įmonių reformų paketo aspektus, imtis veiksmų, kad būtų
pagerintas pastatų energetinis efektyvumas.
Lietuvos ekonomika pernai augo 6 proc., šiemet tikimasi 2,5 proc.
bendrojo vidaus produkto padidėjimo.
ES dokumente pateikti pasiūlymai yra rekomendaciniai ir priklauso
nacionalinės valdžios kompetencijai.
Seimui pateiktomis Darbo kodekso pataisomis ketinama išplėsti
terminuotų darbo sutarčių galimybes, sumažinti išeitines
išmokas. Ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių
atostogų trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), kuri šiuo
metu yra 28 kalendorinės dienos.
Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką
siūloma sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių. Maksimalų išeitinių
išmokų dydį, kuris šiuo metu siekia 6 vidutinius mėnesio
atlyginimus, siūloma mažinti iki 4 mėnesių.
Siūloma nustatyti, kad kasdieninė darbo laiko trukmė
vidutiniškai negali viršyti 8 valandų, tačiau darbo savaitės
laikas nesikeistų ir toliau būtų 40 valandų. Tai leistų
darbuotojams vienomis dienomis padirbėti ilgiau nei valandas, o
kitomis dienomis darbo laiką susimažinti.
Seimui kol kas pateiktos tik tos pataisos, kurioms yra pritarusi
Trišalė taryba, dalis jų bus svarstoma šeštadienio Seimo
posėdyje, o kitos nukeltos į Seimo rudens sesiją.