Mat jei automobilio priekyje šviečia du nuliai ir vienetukas, o tavo mamytė – prokurorė, gali nebaudžiamas įsiveržti į bet kurią trobą ir visiems išdaužyti snukius. Nesvarbu, ar buvo koks reikalas, ar visiškai iš niekur nieko.
Jei nukentėjusieji pasitaikys visiški neišmanėliai ir turės įžūlumo pasiskųsti teisėsaugai, netrukus jiems teks savo noru pakeisti nuomonę.
Greitai paaiškės: krauju sienos aptaškytos dėl to, kad pats nelaimėlis netyčia paslydo ant banano žievės, o paskui iš nevilties penkiolika kartų kirto sau į kaktą beisbolo lazda.
O jei neapdairūs policininkai ar medikai dar mėgins atkapstyti galus, bylą perims aukštesnio rango prokurorai ir numarins ją be jokios teisės prisikelti.
Jei manote, kad visa tai apie Rusiją, tai manykite iš naujo. Tokie stebuklai įmanomi tiktai Lietuvoje. Tiksliau – Šiauliuose.
Nors iš esmės vietovė nelabai svarbu: panašių įvykių galime tikėtis ir Tauragėje, ir Šakiuose, ir Naujojoje Akmenėje.
Mat iš pastarojo provincijos miesto į sostinę patekęs Jos didenybės favoritas ir Visos Lietuvos prokurorų vadeiva įvedinėja tokias žaidimo taisykles, nuo kurių šiaušiasi plaukai. Pagal dabartinę D. Valio tvarką, svarbiausia – stogas.
Štai vilnietis prokuroras I. Mikelionis. Nors jis ir pralaimėjo konkursą į Generalinės prokuratūros departamento vadovo postą, vis tiek D.Valio įsakymu buvo paskirtas į šias pareigas.
Maža to, to paties D. Valio įsakymu jis tapo vienu iš trijų prokurorų, kurie spręs, ką paskirti prokuratūrų vadovais. Tikriausiai tik sutapimas, kad jo broliui Rimvydui iškelta baudžiamoji byla dėl 2 milijonų litų pasisavinimo stebuklingai vilkinama jau penkerius metus. Galima tik spėti, ar atsiras koks nors prokuroras, kuris išdrįs ją perduoti teismui.
Tad posakį „Lietuva – švogerių kraštas” derėtų laikyti morališkai pasenusiu. Nuo tada, kai į Vilnių atsikraustė D.Valys, Lietuva tapo tiesiog prokurorų kraštu.
