Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį išplatintame
pranešime pažymi, kad ketverius metus rengta, pereinamąjį vienų
metų pasirengimo laikotarpį turėjusi GMP pertvarka vykdoma
sėkmingai.
„Dėl siaurų asmeninių, o ne pacientų interesų, pavienės
savivaldybės bei suinteresuoti politikai ir interesų grupės bando
stabdyti GMP reformos eigą. Įvertindamas faktines aplinkybes, darbo
rezultatus Sveikatos apsaugos ministras nemato objektyvių
priežasčių, kodėl operatyvesnę pagalbą pacientui ir efektyvesnį
sistemai skirtų lėšų naudojimą įgalinanti GMP sistemos pertvarka
turėtų būti stabdoma“, - sakoma ministerijos pranešime.
R. Šukys pabrėžia, kad reformos tikslas - ne taupymas, o
kokybiškesnės ir saugesnės GMP paslaugos pacientams bei skaidrus ir
efektyvus sistemai išlaikyti skirtų mokesčių mokėtojų pinigų
panaudojimas.
„GMP finansavimas ne tik ne mažėja, bet net šiek tiek didėja.
GMP paslaugos visą laiką buvo ir išlieka SAM prioritetu, todėl net
krizės įkarštyje joms mažiausiai buvo „veržiami“ diržai, o
pastaraisiais metais skiriama daugiau pinigų: 2010-iais GMP
paslaugoms apmokėti skirta 134 mln. litų, o šiemet - 141 mln.
litų“, - teigia ministerija.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį priėmė
protokolinį sprendimą, kuriuo siūlo dešimtyje kaimiškų
savivaldybių atidėti GMP reformos įgyvendinimo terminus, nes ten
reformai dar nepasirengta. Parlamentarai prašo rugsėjį pateikti
informaciją, kaip vyksta GMP reforma šiose savivaldybėse, o pačią
reformą ten pristabdyti iki gruodžio.
Parlamentą pasiekė Pagėgių, Molėtų, Jonavos, Rokiškio,
Pasvalio, Biržų, Panevėžio rajono, Anykščių, Skuodo,
Marijampolės savivaldybių ir GMP stočių darbuotojų raštai, kad
numatyta reforma gali smarkiai pakenkti gyventojams, nes turi
sumažėti greitosios medicinos pagalbos brigadų.
„Be abejo, SAM inicijuota GMP pertvarka, kaip ir bet kuri kita
naujovė, ne iš karto ir ne visų priimama noriai. Tuo, deja neretai
spekuliatyviai naudojasi kai kurių rajonų politikai, nenorintys
prarasti turėtos įtakos GMP darbui bei ligšiolinės neefektyvios
sistemos išsaugojimu suinteresuotos interesų grupės. Tačiau be
priešrinkiminio politikų spaudimo, nėra jokių objektyvių faktų
ir argumentų, kodėl sėkmingai startavusi pertvarka turėtų būti
stabdoma, o nenorinčioms keistis savivaldybėms - daromos išimtys“,
- teigia R. Šukys.
Pasak SAM, palyginus su kitomis kaimyninėmis Europos Sąjungos
šalimis, Lietuvoje pagal užimamą teritoriją ir gyventojų
skaičių yra neproporcingai daug GMP dispečerinių tarnybų ir GMP
stočių. Dėl to neracionaliai, neefektyviai ir ne visada skaidriai,
ką yra pripažinę ir Valstybės auditoriai, yra panaudojami GMP
sistemai išlaikyti skirti mokesčių mokėtojų pinigai.
Ministerija aiškina, kad, pavyzdžiui, Estijoje yra trys
centralizuotos dispečerinės tarnybos, kurias planuojama dar labiau
stambinti iki dviejų tarnybų. Latvijoje veikia viena GMP
dispečerinė tarnyba. Lenkijos sostinę Varšuvą (1,6 mln.
gyventojų) aptarnauja irgi tik viena dispečerinė tarnyba.
Iki šiol viena GMP brigada turėdavo aptarnauti kaimiškosiose
savivaldybėse nuo 10 iki 18 tūkstančių, o miestuose - nuo 12 iki
21 tūkstančio žmonių. Pagal naują sistemą kiekviena GMP brigada
aptarnauja maždaug 16 tūkst. žmonių kaimo vietovėse ir 18 tūkst.
miestuose. Pagal ministerijos planą, vietoj 56 dispečerinių
tarnybų šios funkcijos turi būti sukoncentruotos dešimtyje
buvusių apskričių centrų.
„Sustambinti dispečeriniai centrai gali efektyviau stebėti ir
paskirstyti visas jo pavaldume esančias GMP brigadas. Paprastai
kalbant, jeigu anksčiau konkretaus rajono pacientams tekdavo laukti
kol jų rajoną aptarnaujančios GMP brigados sugrįš po
iškvietimų, tai po ministerijos inicijuotos pertvarkos kelis rajonus
jungianti apskrities centro dispečerinė gali į pagalbą pasiųsti
artimiausią nuo įvykio vietos esančią GMP brigadą, net jei ji