Projekte įrašyta, kad įstatymas nustatys tautos istorinės
atminties objektą, valstybės politikos, įprasminančios Lietuvai
svarbaus istorinio paveldo atminimą, formavimo ir įgyvendinimo
principus.
Tarp projekto teikėjų - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys, Seimo
vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, Seimo
vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė, tautininkas
Gintaras Songaila, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas
Vidmantas Žiemelis, kiti Seimo nariai.
Iniciatoriai tvirtina, kad Tautos istorinės atminties įstatymo
projektą parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir
atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir tautos valstybės
egzistencijos pamatą.
„Tai bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje
dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos
tautos egzistavimo objektyvusis elementas ir kartu būtina, nors
nepakankama, jos išlikimo ir gyvybingumo sąlyga“, - aiškinamajame
rašte sako parlamentarai.
Anot jų, projekto rengimą paskatino tai, jog šiuo metu nėra
aiškaus teisės aktuose suformuoto valstybės požiūrio į
istorinės atminties išsaugojimą, nėra numatyti prioritetai,
neapibrėžtos istorinės atminties finansavimo galimybės, finansų
skyrimas ir valdymas.
Projekte nurodomos Lietuvoje švenčiamos šventės, jos
išskirstomos į valstybės, tradicines religines ir tarptautines
šventes, reglamentuojama, kaip minimos valstybei svarbios datos,
jubiliejai ir t.t.
Projekte išskiriamos trys valstybės šventės: Lietuvos
valstybės atkūrimo diena - vasario 16-oji, Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo diena - kovo 11-oji, valstybės (Lietuvos
karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – liepos 6-oji.
Taip pat įrašoma, kad Lietuvoje švenčiamos šios tradicinės
religinės šventės: krikščionių Velykos (pagal vakarietiškąją
tradiciją) - sekmadienis ir pirmadienis; Žolinė (Švč. Mergelės
Marijos ėmimo į dangų diena) - rugpjūčio 15-oji; Visų
Šventųjų diena - lapkričio 1-oji; Kūčios - gruodžio 24-oji;
Kalėdos - gruodžio 25-oji ir 26-oji.
Toliau nurodomos tradicinės tarptautinės šventės: Naujieji
metai - sausio 1-oji; Tarptautinė darbo diena - gegužės 1-oji;
Motinos diena - pirmasis gegužės sekmadienis; Tėvo diena - pirmasis
birželio sekmadienis; Rasos ir Joninių diena - birželio 24-oji.
Įstatymu taip pat būtų nustatoma atmintinų metų nustatymo
principai, siūloma, kad Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir
nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitos Lietuvos valstybingumui
svarbios datos būtų minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki
100-ųjų metinių - kas dešimt metų, nuo šimtųjų metinių - kas
25 metai; iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos
valstybingumui, jubiliejai minimi kas 25 metai, o nuo 100-ųjų
metinių - kas 50 metų.
Tai pat įstatymu būtų sudaroma Tautos istorinės atminties
taryba, pagal pareigas į ją įeitų Seimo kancleris, Prezidento
kanceliarijos kancleris, ministro pirmininko kancleris, Kultūros
ministerijos kancleris, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris,
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos
vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis
direktorius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius.
Taip pat į komisiją deleguotų: keturis asmenis Lietuvos mokslų
akademija, tris asmenis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų
klubas, du - Lietuvos Sąjūdis, vieną - Lietuvos rašytojų sąjunga
arba kūrybinės sąjungos, du - Lietuvos jaunimo organizacijų
taryba.
Tautos istorinės atminties tarybos pirmininkas būtų Seimo
kancleris. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dėl
motyvuotų priežasčių Tautos istorinės atminties tarybos
pirmininko, jo pavaduotojo ar deleguoto nario siūlymu galėtų
nurodyti Tautos istorinės atminties tarybos narį paskyrusiai
institucijai skirti kitą narį.
Tautos istorinės atminties taryba svarstytų ir tvirtintų tautos
istorinės atminties įamžinimo kryptis, svarstytų ir tvirtintų
atmintinų metų minėjimo programų metmenis, atliktų kitas
funkcijas, susijusias su tautos istorinės atminties puoselėjimu ir
sklaida.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio.