Nors jokiuose NATO narės Lietuvos įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra draudimo naudoti garsiuosius Kalašnikovo automatus, krašto apsaugos sistemoje jų atsisakyta.
Tuo metu Pravieniškių pataisos namų direktorius Virginijus
Ceslevičius patvirtino, kad šioje teritorijoje asmenis, kurie bando
į įkalinimo įstaigą permesti draudžiamus daiktus, gaudantys
pareigūnai išties ginkluoti kalašnikovais. Bokštelyje budintys
pareigūnai taip pat turi šiuos ginklus.
„Įkalinimo įstaigų apsaugai jie naudojami. Ginklai buvo gauti,
kai 1992-1993 metais išėjus Rusijos kariuomenei buvo perimta
įkalinimo vietų apsauga. Tai reglamentavo specialūs vidaus reikalų
ir teisingumo ministrų įsakymai“, - paaiškino V. Ceslevičius. Jis
patikslino, kad pataisos namų vidinėje teritorijoje kalašnikovų
niekas nesinešioja, mat ten prižiūrėtojai gali turėti tik
pistoletus.
Faktą, kad kalašnikovų turi ir Valstybės sienos apsaugos
tarnyba (VSAT), patvirtino VSAT Viešųjų ryšių skyriaus
viršininkas Giedrius Mišutis.
„Jie naudojami kasdienėje tarnyboje - pavyzdžiui, atliekant
valstybės sienos apsaugą, t. y. patruliuojant“, - sakė jis.
„1994 metais valstybės sienos apsaugos funkciją iš Krašto
apsaugos ministerijos (KAM) perėmus Vidaus reikalų ministerijai
(VRM) pavaldžiam Pasienio policijos departamentui, bendru VRM ir KAM
įsakymu buvo sudaryta komisija ir tam tikra ginkluotė, tarp kurios
buvo ir minimi bei šiuo metu VSAT turimi automatai AK, buvo perduota
tuometei pasienio policijai“ - rašoma atsiųstame rašte.
Policija taip pat tebeturi šių ginklų. Tačiau, kaip sakė
policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, jų
esama nedaug ir tarnyboje kalašnikovai nenaudojami.
„Galbūt krizės ar ginkluoto konflikto metu mūsų vyrai juos ir
paimtų į rankas, bet tik kraštutiniu atveju. Apskritai
stengiamės atsisakyti, nebenaudoti kovinių ginklų“, - pabrėžė
jis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia kalašnikovų
nenaudojanti. Remiantis NATO direktyvomis, „Kalašnikov“ automatai (AK)
iš ginkluotės buvo išimti. VRM tarnybų ir kariuomenės funkcijos
taikos metu skiriasi, tad esą nieko bloga, kad jos turi skirtingą
techniką, įrangą ir ginkluotę. Teigiama, kad ir krizės atveju
dėl to jokių keblumų nekiltų.
Anot dienraščio, neskelbiama, kiek įvairių modifikacijų AK
šiuo metu yra Lietuvoje, tačiau esą žinoma, kad nemažai jų
saugoma Viešojo saugumo tarnybos sandėliuose Kaune.
„Norint juos parduoti, reikia sutarčių su valstybe, kurioje
ginklai pagaminti. Teoriškai toks pardavimas įmanomas - mūsų
Vyriausybė turėtų kreiptis į šalies, kurios gamintojas turi
tarptautinį sertifikatą, vyriausybę. Viskas turi būti suderinta
būtent vyriausybiniu lygmeniu. Aš apie tokias sutartis nesu
girdėjęs“, - sakė Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis.
Ginklų fonde ir dabar yra „Kalašnikov“ automatų, tačiau jie
vitrinose neišstatyti. Kaip kalašnikovai ten atsirado, fondo
atstovai neatskleidė. Privatiems pirkėjams tokie ginklai
neparduodami.
Atitinkamos tarnybos gali jų įsigyti, tačiau didelės paklausos
nėra, nes jos turi anksčiau gautų kalašnikovų.
Buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Gediminas
Kirkilas prisipažino negalintis pateikti konkretaus atsakymo, kodėl
ginkluotė nebuvo suvienodinta. Anot jo, bent viena iš priežasčių
- mūsų krašto žinybų tarpusavio nesusikalbėjimas.
„Nesakau, kad tarpžinybiniai susitikimai bei pasitarimai
nevykdavo, tačiau noro kalbėtis konstruktyviai nerodė nė viena
šalis. Atrodė, kad kiekviena žinyba jautėsi tarsi atskira
feodalinė kunigaikštystė. Kiekviena užsidarė savo sistemoje ir
nerodė jokio noro bendradarbiauti“, - aiškino G. Kirkilas.
KAM atstovai savo ruožtu teigia, kad yra sudaryti
bendradarbiavimo planai su VRM ir bet kuriuo atveju skirtinga
ginkluotė esą nebūtų jokia kliūtis.
„Kalašnikov“ automatai buvo naudojami visoje buvusios Sovietų
Sąjungos erdvėje.