Nors jokiuose NATO narės Lietuvos įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra draudimo naudoti garsiuosius Kalašnikovo automatus, krašto apsaugos sistemoje jų atsisakyta.
Tuo metu Pravieniškių pataisos namų direktorius Virginijus Ceslevičius patvirtino, kad šioje teritorijoje asmenis, kurie bando į įkalinimo įstaigą permesti draudžiamus daiktus, gaudantys pareigūnai išties ginkluoti kalašnikovais. Bokštelyje budintys pareigūnai taip pat turi šiuos ginklus.
„Įkalinimo įstaigų apsaugai jie naudojami. Ginklai buvo gauti, kai 1992-1993 metais išėjus Rusijos kariuomenei buvo perimta įkalinimo vietų apsauga. Tai reglamentavo specialūs vidaus reikalų ir teisingumo ministrų įsakymai“, - paaiškino V. Ceslevičius. Jis patikslino, kad pataisos namų vidinėje teritorijoje kalašnikovų niekas nesinešioja, mat ten prižiūrėtojai gali turėti tik pistoletus.
Faktą, kad kalašnikovų turi ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), patvirtino VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.
„Jie naudojami kasdienėje tarnyboje - pavyzdžiui, atliekant valstybės sienos apsaugą, t. y. patruliuojant“, - sakė jis.
„1994 metais valstybės sienos apsaugos funkciją iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) perėmus Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžiam Pasienio policijos departamentui, bendru VRM ir KAM įsakymu buvo sudaryta komisija ir tam tikra ginkluotė, tarp kurios buvo ir minimi bei šiuo metu VSAT turimi automatai AK, buvo perduota tuometei pasienio policijai“ - rašoma atsiųstame rašte.
Policija taip pat tebeturi šių ginklų. Tačiau, kaip sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, jų esama nedaug ir tarnyboje kalašnikovai nenaudojami.
„Galbūt krizės ar ginkluoto konflikto metu mūsų vyrai juos ir paimtų į rankas, bet tik kraštutiniu atveju. Apskritai stengiamės atsisakyti, nebenaudoti kovinių ginklų“, - pabrėžė jis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia kalašnikovų nenaudojanti. Remiantis NATO direktyvomis, „Kalašnikov“ automatai (AK) iš ginkluotės buvo išimti. VRM tarnybų ir kariuomenės funkcijos taikos metu skiriasi, tad esą nieko bloga, kad jos turi skirtingą techniką, įrangą ir ginkluotę. Teigiama, kad ir krizės atveju dėl to jokių keblumų nekiltų.
Anot dienraščio, neskelbiama, kiek įvairių modifikacijų AK šiuo metu yra Lietuvoje, tačiau esą žinoma, kad nemažai jų saugoma Viešojo saugumo tarnybos sandėliuose Kaune.
„Norint juos parduoti, reikia sutarčių su valstybe, kurioje ginklai pagaminti. Teoriškai toks pardavimas įmanomas - mūsų Vyriausybė turėtų kreiptis į šalies, kurios gamintojas turi tarptautinį sertifikatą, vyriausybę. Viskas turi būti suderinta būtent vyriausybiniu lygmeniu. Aš apie tokias sutartis nesu girdėjęs“, - sakė Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis.
Ginklų fonde ir dabar yra „Kalašnikov“ automatų, tačiau jie vitrinose neišstatyti. Kaip kalašnikovai ten atsirado, fondo atstovai neatskleidė. Privatiems pirkėjams tokie ginklai neparduodami.
Atitinkamos tarnybos gali jų įsigyti, tačiau didelės paklausos nėra, nes jos turi anksčiau gautų kalašnikovų.
Buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Gediminas Kirkilas prisipažino negalintis pateikti konkretaus atsakymo, kodėl ginkluotė nebuvo suvienodinta. Anot jo, bent viena iš priežasčių - mūsų krašto žinybų tarpusavio nesusikalbėjimas.
„Nesakau, kad tarpžinybiniai susitikimai bei pasitarimai nevykdavo, tačiau noro kalbėtis konstruktyviai nerodė nė viena šalis. Atrodė, kad kiekviena žinyba jautėsi tarsi atskira feodalinė kunigaikštystė. Kiekviena užsidarė savo sistemoje ir nerodė jokio noro bendradarbiauti“, - aiškino G. Kirkilas.
KAM atstovai savo ruožtu teigia, kad yra sudaryti bendradarbiavimo planai su VRM ir bet kuriuo atveju skirtinga ginkluotė esą nebūtų jokia kliūtis.
„Kalašnikov“ automatai buvo naudojami visoje buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje.
