Bet gal ir nebus, nes rusai pralaimėdami laimėjo – Seimas pusiau pritarė referendumui, kuriuo būtų atsiklausta tautos, ar reikia atominės elektrinės. Liko tik vienas balsavimas liepą.
Konservatoriai šaukia, kad Seimas elgiasi nelogiškai, pritaręs ir atominės elektrinės statybai, ir bent morališkai ją galinčiam stabdyti referendumui. Tik kam šiam Seimui logika?
Vėl, matyt, kalčiausi bus rusai – visiems taip sujaukė protą, kad logikai Lietuvoje jau apskritai atėjo galas. Tiesa, jų pėdsakai plika akimi ne visuomet matyti – jie kaip pasakos ragana, kuri bėga per sniegą nepalikdama pėdų.
Rusai ir moka, ir muziką užsako, o drumsto vandens paviršiuje plūduriuoja, pavyzdžiui, tik koks Žaliosios politikos instituto direktorius L. Balsys, vis žiopčiojantis, kad dėl atominės elektrinės reikia atsiklausti tautos.
Bet konservatoriams seniai viskas aišku. Valstybės saugumo departamentas (VSD) irgi Seimui raportavo, kad prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje intrigas rezga rusai, nes jie patys nori statyti reaktorius Kaliningrade ir Baltarusijoje.
VSD mąsto visiškai logiškai. Logiškai žiebia ir užsienio reikalų ministras A. Ažubalis, Seime kaip fontanas ištryškęs aforizmais: kas prieš atominę elektrinę, tas už Maskvą, kas prieš mus, tas už rusus. Logiška atrodo ir jo mintis, kad pseudožaliuosius judėjimus finansuoja Maskva.
Bet ar čia konservatoriai neįkliuvo į savo logikos spąstus? Juk jiems gerai žinoma ir kas finansuoja V. Uspaskichą. Pats jų patriarchas V. Landsbergis paskelbė, kad „V. Uspaskichas yra Rusijos projektas Lietuvai”.
Tuomet kyla klausimas, kaip Maskvos projekto partija gali balsuoti už atominę elektrinę? Visiškai nelogiška, o ėmė ir balsavo.
Pikti socialdemokratų liežuviai Seime plaka, kad konservatoriai netgi papirko V. Uspaskichą, žadėdami padėti jam išsisukti nuo teismų. Bet čia dar labiau susipykstame su logika.
Kur tai girdėta, kad konservatoriai gelbėtų Maskvos projektą? Tuomet būtų galima nusiristi iki visiškos šventvagystės ir įtarti, kad ir jie patys – Maskvos projektas.
Net sąmokslo teorijos turi turėti ribas. Tarkime, konservatoriai V.Uspaskicho nepirko, o jis jiems neparsidavė.
Tuomet ar nelogiška būtų manyti, kad jo partija už atominę elektrinę balsavo todėl, jog taip liepė Maskva?
Visai baisu, nes išeitų, jog teisus L. Balsys, seniai kalbantis, kad atominė elektrinė reikalinga tik Maskvai. Vadinasi, V.Uspaskichas vykdo klastingą jos valią. Bet tada būtų logiška manyti, kad ir konservatoriai tarnauja Maskvai, nes daro tai, ko ji nori.
Čia jau Maskvos projektai Lietuvoje ima priminti rusų matriošką. Galime įsivaizduoti, kaip nematoma V. Putino ranka mažą lėlytę, vardu A. Ažubalis, be vargo įdeda į erdvų V. Uspaskicho lėlės pilvą, šioji įdedama į konservatorių lėlę, o pastaroji įgrūdama į plačias jų patriarcho lėlės vidaus ertmes.
Tik neaišku, kur dėti L. Balsį. Juk jis, kaip sako A. Ažubalis, žaliasis Maskvos projektas, o mūru stoja prieš elektrinės statybą, kurią remia kitas rusų projektas V. Uspaskichas.
Kažkodėl logikos galai nesueina. Tuomet gal geriau krikščioniškai manyti, kad V.Uspaskichas drauge su konservatoriais už atominę elektrinę pasisako vien iš meilės Lietuvai, o L. Balsys piktai karksi, nes jis tikrasis Maskvos projektas? Tačiau kur konservatoriai dės V. Landsbergio logiką? Jis aiškiai pasakė, kas yra V. Uspaskichas: Maskvos projektas, ir taškas. Bet, pagal A. Ažubalį, jeigu pritarė elektrinės statybai, vadinasi, jau nėra už rusus. O dar taip nebuvo, kad A. Ažubalis prieštarautų savo patriarchui.
Išeina tokia painiava, kad ją išpainioti turbūt įmanoma nebent patį V. Landsbergį drauge su VSD paskelbus Maskvos projektu, o visam Seimui kaip sau tinkamiausią vietą deklaravus vienos įstaigos Vilniaus Vasaros gatvėje adresą.
