Konkurencijos taryba yra nustačiusi, kad dėl VLK pateikiamos
suderintos savikainos struktūros bei kainų apskaičiavimo buvo
apribota konkurencija organizuojant viešuosius pirkimus ortopedijos
srityje.
Sveikatos ministro Raimondo Šukio sudaryta tarnybinio
patikrinimo komisija turi per artimiausias savaites priimti
rekomendaciją ministrui, ar skirti tarnybinę nuobodą VLK vadovui ir
kitiems tarnautojams. Tai Alfa.lt patvirtino sveikatos apsaugos
ministro patarėjas Remigijus Bielinskas.
Jei VLK direktoriui bus skirta net menkiausia drausminė nuobauda, A. Sasnauskas turėtų
netekti pareigų.
Nemalonumai VLK dėl neskaidrių protezų pirkimų prasidėjo po to,
kai Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro filialo
direktorius Gediminas Degutis, neapsikentęs kartelinių susitarimų
VLK organizuojamuose konkursuose, kreipėsi į Seimo Audito komitetą.
Konkurencijos taryba pripažino, kad Ligonių kasa pažeidė
įstatymus. Nepaisant VLK pastangų, šį Tarybos sprendimą paliko
galioti ir administraciniai teismai.
Jei tarnybinį tyrimą atliekanti SAM komisija rekomenduos VLK
direktoriui A. Sasnauskui skirti drausminę nuobaudą ir ministras
pasirašys tokį įsakymą, tai jau bus antroji drausminė nuobauda per
šiuos metus ir A. Sasnauskas turtėtų netekti keturis milijardus
litų administruojančios VLK direktoriaus pareigų. Mat birželio 4 d.
sveikatos apsaugos ministras R. Šukys jau skyrė A. Sasnauskui
tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Jis skirtas po to, kai gegužės 15
d. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius
kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą su reikalavimu tarnybinėn
atsakomybėn patraukti VLK direktorių, VLK Ekonomikos departamento
direktorę Liną Puidokienę, VLK Teisės skyriaus vedėją Vitaliją
Giškovą ir kitus VLK tarnautojus taip pat dėl Viešųjų pirkimų
įstatymo pažeidimų.
Apygardos prokurorai sprendimą priėmė remdamiesi Specialiųjų
tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos
(VPT) surinktais duomenimis. Valstybės kontrolė nustatė, kad
Ligonių kasa 700 milijonų litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo
(PSDF) lėšų padėjo į vieną komercinį banką - AB „Swedbank“ ir taip
per metus sukaupė beveik šešis milijonus litų palūkanų. Kai kurios
gydymo įstaigos tvirtino, kad tada, kai pinigai ramiai gulėjo
banke, ligoninėms ir poliklinikoms buvo kompensuojama nuo
aštuoniasdešimties iki devyniasdešimties procentų išlaidų už
pacientų gydymą. Tokį lėšų „užšaldymą“ pasmerkė ir finansų ministrė
Ingrida Šimonytė, mat, Valstybės kontrolės duomenimis, už indėlį iš
komercinio banko Ligonių kasos gavo nuo 5,5 iki 2 procentų metinių
palūkanų, tuo metu Lietuva per patį krizės įkarštį tarptautinėse
rinkose pasiskolino 1,5 milijardo dolerių už obligacijas mokėdama
6,5 proc. metinių palūkanų.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje nagrinėjama
piktnaudžiavimo tarnyba byla, kurioje VLK vadovas A. Sasnauskas
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų kaltinamas pažeidęs Valstybės
tarnybos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės
tarnyboje, Konkurencijos įstatymus bei VLK vidaus teisės aktus ir
„2009 m. laikotarpiu nuo balandžio mėnesio iki 2010 m. sausio tyčia
piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitokios asmeninės
naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė“.
Vykdydama slaptą A. Sasnausko darbo kabineto ir mobiliojo ryšio
telefono sekimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba
nustatė, kad „dirbdamas VLK patalpose, esančiose Kalvarijų g. 147,
Vilniuje, siekė nuolatos turėti informacijos apie tai, ar
operatyvinės veiklos, ar bet kokie kiti subjektai nevykdo jo
pokalbių kontrolės, ar jo kabinete nėra įrengę pasiklausymo ir
vaizdo stebėjimo įrangos“. Dėl to A. Sasnauskas su savo pažįstamu
Robertu Janickiu, dirbančiu UAB „Gelsauga“, sutarė, kad jo
kabinetas bus tikrinamas ir dėl to siekė, kad ši bendrovė „su VLK
pasirašytų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią per vienerius
metus gautų iki 100 000 litų“.
VLK direktoriaus kabinete „Gelsauga“ technikos specialistai iš
tiesų rado STT Vilniaus valdybos įmontuotą vaizdo ir garso
fiksavimo priemonę. Tai atpalaidavo A. Sasnauską. Tačiau jo
pokalbiai ir toliau slapta buvo įrašinėjami, mat VLK direktoriaus
tarnybiniame kabinete buvo daugiau STT „blakių“, veikiančių tik
tada, kai vyksta pokalbis. Netrukus STT atliko poėmius Ligonių
kasose ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris baigėsi A. Sasnausko ir
jam talkinusių „Gelsaugos“ vadovų ir darbuotojų teismu.