Praėjusią savaitę Kauno vicemere išrinkus socialdemokratę Orintą Leiputę, o administracijos direktoriumi – konservatorių Dainių Ratkelį, aistros savivaldybėje kiek aprimo.
Bet ramybė gali trukti tik iki rudens, kai vyks Seimo rinkimai. Į parlamentą Kauno politikai šįkart veržiasi lyg pašėlę – rinkimuose ketina dalyvauti net 22–25 tarybos nariai iš 41.
Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas nekels savo kandidatūros, tačiau pusė iš dvylikos jo bendražygių miesto taryboje nutarė siekti naujų politikos aukštumų.
A. Kupčinskas gali netekti dviejų savo pavaduotojų – socialdemokratės O. Leiputės ir partijos „Jaunoji Lietuva” vado Stanislovo Buškevičiaus.
Šie politikai dėl Seimo nario mandato varžysis Kalniečių rinkimų apygardoje, kurioje įtikti rinkėjams iš viso gali bandyti 5–6 Kauno tarybos nariai.
O. Leiputė turi neblogų galimybių atsidurti parlamente, mat jai turėtų atitekti aukšta vieta socialdemokratų kandidatų sąraše, o ši partija pastaruoju metu įsitvirtino reitingų viršūnėje.
Ar po Seimo rinkimų susiformavus naujai valdančiajai koalicijai politikų sandorių bangos nepasieks ir regionų?
Po 2008-aisiais vykusių Seimo rinkimų Kaune tvyrojo ramybė, mat tiek parlamente, tiek taryboje šeimininkavo konservatoriai.
„Tuomet maždaug trečdalyje savivaldybių įvyko reikšmingų pokyčių ir susiformavo nauja dauguma”, – pripažino A. Kupčinskas.
Vis dėlto Kauno meras mano, kad Seimo rinkimai neturės daug įtakos miesto tarybos darbui. Įvertinus anksčiau vykusių rinkimų rezultatus galima spėti, kad parlamente atsidurs 3–5 tarybos nariai.
„Kaunas išgyveno potvynius, škvalą, išgyvens ir Seimo rinkimus”, – šmaikštavo A. Kupčinskas.