Grupės Seimo narių kreipimąsi KT nagrinės be eilės,
argumentuodamas, kad pagal susiklosčiusią prašymų nagrinėjimo
praktiką ginčai dėl įstatymų, reguliuojančių rinkimų į
valstybės ir savivaldybių atstovaujamąsias institucijas santykius,
konstitucingumo paprastai yra nagrinėjami ne eilės tvarka.
Ar šį pavasarį parlamentarų patvirtinti Seimo rinkimų
įstatymo pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai, KT nagrinės
grupės Seimo narių prašymu.
Grupės Seimo narių kreipimasis paprastai nenagrinėjamas pirmumo
tvarka, kol byla ji pasiekia teismo salę laukti tenka apie porą
metų.
Ginčijamas pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą
politikui draudžia ketverius metus, Seimas priėmė šių metų
kovą. Dėl jų konstitucingumo grupė parlamentarų į KT kreipėsi
gegužę.
Į KT kreipęsi Seimo nariai primena KT 2004 metų gegužės 25
dienos nutarimą, kad „Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis
reguliavimas, kai asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos
pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš prezidento
pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas
prezidentu, Seimo nariu, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje
nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra
susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“.
Pasak pareiškėjų, ginčijama Seimo rinkimų įstatymo nuostata,
kuri leidžia kandidatuoti į Seimą praėjus ketveriems metams po
apkaltos, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir oficialiajai
konstitucinei apkaltos doktrinai.
Seimo narių grupei atstovauti Konstitucinio Teismo posėdyje
paskirti Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Burba ir
Algimantas Salamakinas.
Anksčiau Seimo rinkimų įstatymas nustatė, kad asmuo, kurį
parlamentas per apkaltos procesą pašalino iš pareigų ar panaikino
jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti
į parlamentą, tačiau tokį reguliavimą keisti nurodė Europos
Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas
kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.
Seimas, atsižvelgdamas į EŽTT sprendimą, kovą priėmė Seimo
rinkimų įstatymo pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą
politikui draudžia ketverius metus. Šios pataisos atvėrė kelią
apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam R.Paksui dalyvauti
Seimo rinkimuose šį spalį, dar jos ateityje gali būti aktualios
iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui.
Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė
Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento
pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti
renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas
nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė
draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras
Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines
išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi
siūlė keisti Konstituciją. Pagal Seimo pasiūlytą variantą,
Konstitucija nebuvo keičiama, o pataisų kritikai tvirtino, jog be
Konstitucijos pataisų toks reguliavimas prieštaraus pagrindiniam
šalies įstatymui.
Partijos „Tvarka ir teisingumo“
lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas sako, kad Konstitucinio
Teismo (KT) sprendimas dėl leidimo kandidatuoti į Seimą po apkaltos
parodys, ar Lietuva laikosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos.
KT paskelbus, jog bylą dėl R. Paksui jau šį spalį kandidatuoti
į parlamentą leidžiančių Seimo rinkimų pataisų pradeda
nagrinėti rugpjūčio 23 dieną, „tvarkiečių“ lyderis pareiškė,
kad „prieš rinkimus bus sudėlioti visi taškai ant „i“.
„Labai gerai, kad KT nagrinėja, labai gerai, kad prieš rinkimus,
bus sustatyti visi taškai ant „i“, ir tiems, kuriems buvo neaišku,
kad 2004 metais buvo pažeista Žmogaus teisių konvencija,
rugpjūčio 23 dieną bus aišku“, - BNS KT sprendimą paankstinti
bylos nagrinėjimą komentavo R. Paksas.
Jis sako esąs įsitikinęs bylos baigtimi savo naudai, nes
priešingu atveju, jo vertinimu, Lietuva parodytų nesilaikanti
Europos žmogaus teisių konvencijos.
Seimo rinkimų įstatymo pataisos, leidžiančios asmeniui
kandidatuoti į parlamentą praėjus ketveriems metams nuo apkaltos,
buvo priimtos šį kovą, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas
neproporcingu pripažino anksčiau galiojusią nuostatą, kad per
apkaltą atstatydintas pareigūnas išvis negali būti Seimo nariu.
„Aš tai vertinu labai paprastai - jei Lietuvoje vertinamos
žmogaus teisės, jei Lietuva yra Europos Sąjungos narė, tai
rugpjūčio 24 dieną turi būti aišku - ar mes išstojame iš
Europos Sąjungos ir nesilaikome Žmogaus teisių konvencijos, kurios
laikytis įsipareigojome, ar laikomės ir gerbiame žmogaus teises.
Žiūrint plačiau, KT sprendimas parodys, ar Lietuva yra Europos
Sąjungos narė“, - sakė R. Paksas.