Ketvirtadienio rytą interviu „Žinių radijui“ A. Kubilius
priminė, kad lenkai kartu su Latvijos ir Estijos kompanijomis -
Visagino AE partnerėmis buvo, kai Premjero pareigas dar ėjo
Gediminas Kirkilas. Lenkai dalyvavimą Visagino AE projekte sustabdė
pernai gruodį. Ministras pirmininkas sako, kad Lenkija nėra
branduolinė valstybė, tačiau planuoja statyti bent tris
branduolines jėgaines, dėl to jai būtų naudinga semtis patirties iš
Visagino AE.
„Lenkijos dalyvavimas Visagino AE projekte būtų taip pat
visiškai natūralus ir logiškas. (...) Jiems dalyvavimas Visagino AE
būtų tam tikra galimybė susipažinti su tokių projektų realizavimu,
branduolinės sagos reikalavimais, su visa branduolinės saugos
priežiūra, ką mes turime, esame išvystę. Ir tuo esame vertingas
partneris toms šalims, kurios norėtų pradėti branduolinės
energetikos vystymą pas save“, - komentavo A. Kubilius.
Birželio 21 d. Seimas po balsavimo priėmė
Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektą ir pasisakė už
Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju „Hitachi“, taip
uždegdamas žalią šviesą VAE projekto vykdymui.
VAE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarys
apie 6 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos prasidės 2015
metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.
Skaičiuojama, kad elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys
po 7-10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10-15 centų už
kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola
visiškai turėtų būti grąžinta iki 2038-2040 metų.
Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai,
joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis
investuotojas - Japonijos „Hitachi“.
Numatoma, kad „Hitachi“ priklausys 20 proc. VAE akcijų.
Latvijai teks taip pat 20 proc. akcijų, Estijai - 22 proc.,
Lietuvai - 38 proc.
Prognozuojama, kad statant Visagino AE Lietuvos įmonės gali
sulaukti užsakymų, kurių vertė siektų iki 5 mlrd. litų, planuojama
sukurti apie 6 tūkst. naujų darbo vietų.