Kaip sako opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas,
ministrui derėtų rūpintis energetikos klausimais, o ne vertinti
gynybos sistemas.
„Man keista, kai energetikos ministras pradeda tapti gynybos
ministru, ėmęsis tokių vertinimų. Keistas vertinimas, jei jau
diplomatiškai pasakyti“, - ministro žodžius komentavo
V. Mazuronis.
„Ministrui reikėtų ne energetinius projektus lyginti su
gynybinėmis sistemomis, o dirbti savo darbą, rūpintis energetiniais
projektais, kad jie būtų ekonomiškai naudingi ir visiems Lietuvos
žmonėms reikalingi, žiūrėti, kiek jie kainuos, kad nenuskurdintų
žmonių ir nacionaliniui saugumui nekiltų grėsmė jau dėl
socialinės situacijos“, - kalbėjo NSGK narys.
Kitas Seimo NSGK narys, buvęs krašto apsaugos ministras
socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, jog toks palyginimas esąs
nekorektiškas, nes karinis ir energetinis saugumas yra nelygintini
dalykai.
„Čia visai nelygintini dalykai. Yra karinis saugumas, ir jo
niekas negali pakeisti, ir yra energetinis saugumas, ir
priešpastatyti juos vienas kitam, lyginti yra nekorektiška“, - ministro žodžius komentavo J. Olekas.
Tuo metu Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas sako
nesureikšminantis ministro pasisakymo.
„Iš tikrųjų nesureikšminčiau įvairių vaizdingų pasakymų.
Vienas kito tie projektai nepaneigia ir net nesusiję, todėl ir
tokių ministro vaizdingų palyginimų nesureikšminčiau“, - teigė A. Anušauskas.
Energetikos ministras A.Sekmokas, kalbėdamas žurnalo „Valstybė“
surengtoje konferencijoje „Ekonominiai tikslai - visuomenės gerovei“,
ketvirtadienį sakė, jog planuojami suskystintų gamtinių dujų
terminalas Klaipėdoje ir Visagino atominė elektrinė gali turėti
didesnę geopolitinę reikšmę nei priešraketinės gynybos
aikštelė Lenkijoje. Taip pat ministras sakė, kad išsilaisvinimas
iš priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo ir didelio elektros
tiekėjo - Rusijos - yra svarbiausias šalies ekonominis tikslas.
„Iš tikrųjų veikiantis suskystintų dujų terminalas,
tiekiantis pigias dujas Lietuvai, ko gero, gali turėti Lietuvai
didesnę geopolitinę reikšmę negu priešraketinės gynybos
aikštelė Lenkijoje“, - kalbėjo ministras.
A.Sekmokas teigė, kad šiuo metu iš Rusijos Lietuva importuoja
78 proc. energijos ir tik 2 proc. - iš alternatyvių tiekėjų.
Tikimasi, kad įgyvendinus SGD ir naujos branduolinės jėgainės
projektus, 2020 metais visų rūšių energijos importas sudarys 48
proc., o Visagino AE pagamins 29 proc. visos šaliai reikalingos
energijos.