Nors Mindaugo žodžius girdėjo daugybė liudininkų, vilniečio teigimu, policija jų neapklausė ir nesiaiškino, kokią dieną jis turėjęs galvoje.
Naujuosius metus areštinėje sutikęs vyras buvo nuteistas už grasinimus.
Šią kone anekdotinę istoriją papasakojęs vyras teismo įpareigotas lankyti smurtinio elgesio korekcijos paskaitas Vilniaus pataisos inspekcijoje.
Jis ir kiti tą dieną susirinkę septyni šių paskaitų dalyviai noriai sutiko su „Lietuvos rytu” pasikalbėti apie įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje poveikį. Vienintelė sąlyga – pakeisti vardai.
„Įstatymas reikalingas, bet jis neapgalvotas. Niekas nieko nesiaiškina, niekam neįdomu, ką aš pasakysiu. Išsiveža ir uždaro”, – taikiai kalbėjo Mindaugas.
Vyriškis linkęs suprasti ir pareigūnus: tiek darbo staiga atsirado, rimtas bylas tenka atidėti į šalį!
Bet kodėl prieš Naujuosius metus atvykusi policija netikrino žmonos girtumo laipsnio?
Teisus, kas pirmas pasiskundė
„Vis kalbama, kad vyrai ir moterys lygūs, bet kodėl įstatymuose tos lygybės nėra? Jei abu girti ir susistumdė – kaip įrodysi, kuris smurtavo?
Teisus tas, kuris pirmas pasiskundė? Nuo kada policininkai yra psichologai? Niekas to policijos nemokė”, – piktinosi Gediminas.
Nubaustasis neneigia, kad tą lemtingą vakarą grįžo išgėręs. „Gal nori, kad paskambinčiau policijai?” – pagrasino žmona. Pasibarė, apsižodžiavo, bet kai iš tikrųjų atvažiavo policija, buvo „bjauriai nejuokinga”.
Dabar žmona jau kone kiekvieną vakarą gąsdina, kad ir vėl paskambins policijai.
Gedimino manymu, įstatymui reikėjo geriau pasiruošti ir iš anksto viešai apie jį pranešti ne tik pareigūnams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams. Kaip dabar informuojama apie skaitmeninės televizijos įvedimą.
Tiesa, vieną paskaitos dalyvį pažįstamas policininkas puse lūpų buvo įspėjęs: „Iki gruodžio 14-osios gali žmoną „dubasinti”, bet jei po tos dienos nors pirštu paliesi – važiuosi į areštinę!”
Nemėtykite lėkščių į sienas
„Jei keptuvę numesiu ant grindų – ar aš smurtautojas? O jei lėkštę trenksiu į sieną? – klausė vienas nekalbus smurtautojas. – Tas įstatymas tik kiršina.
Tie, kurie turi piktumą ant kito, gali juo pasinaudoti!”
Vyras nuoširdžiai tikino, kad per Kalėdas jo žmona pasigėrė ir saldžiai miegojo.
Bet iš kažkur buvo girdėjusi apie naująjį įstatymą, todėl atsibudusi paskambino policijai, kad vyras ją esą skriaudžia, ir netrukus jis atsidūrė areštinėje.
„Ji norėjo man atkeršyti, bet viskas išėjo atvirkščiai: galų gale paėmė iš jos vaikus. Dabar visi jie globos namuose”, – pasakojo vilnietis.
Čia prasidėjo diskusijos apie indų daužymą, ir vyrai kartu priėjo prie išvados, kad trenkti lėkštę į grindis galima, nes ji galėjo išsprūsti iš rankų ir netyčia, bet jei sviesi ją į sieną – policija galės tave išvežti į areštinę.
Kiti prisiminė, kad teisme toks smurtavimas gali būti sunkinamoji aplinkybė, ir jei žmona nori skirtis ir užgrobti daugiau turto, ji gali tyčia kviesti policiją – teistumą dėl smurtavimo turintis vyras teisme atrodys kitaip.
Siūlo sulaikyti ir auką
Pasiteiravus, kaip, jų nuomone, reikėtų keisti įstatymą, atsakymo nereikėjo ilgai laukti.
„Siūlau kartu uždaryti ir tą, kuri pasiskundė. Juk dabar kaltas ar nekaltas – žmona pasiskundė ir važiuoji!”
„Bet laikyti reikia atskirai, kad nervų negadintų!” – čia pat patobulino pasiūlymą kitas.
Vyriškis tikino, kad jo žmona nesilaikė ant kojų, o jis buvo vos alaus išgėręs. Bet policijai tai nerūpėjo: atvažiavo ir jį išsivežė.
Vilniečio manymu, atvykę pagal iškvietimą pareigūnai turėtų pažiūrėti, ar miega vaikai. Jei su vaikais viskas gerai, o žmona stipriai girta – gal ji pati konfliktavo?
Tuomet vyro esą niekur vežti nereikėtų.
Bet jei vaikai klykia ir rėkia – aišku, tegu tokį smurtautoją veža.
O dabar atvažiavusi policija nesigilina į situaciją, iš karto apskųstąjį išveža į areštinę.
Darbdavys neišleidžia į kursus
Vienas smurtautojas stebėjosi, kad įstatyme įrašytas reikalavimas lankyti specialias paskaitas: „O jei aš noriu į užsienį išvykti?”
Kitas aiškino, jog krizės sąlygomis neįmanoma susitarti su darbdaviu, kad išleistų į tokias paskaitas. Po tokio prašymo jie neabejojo išgirsią: „Ieškok kito darbo.”
Vyriškiai sutarė, kad reikėtų tokias paskaitas organizuoti kaip vairavimo kursus: kiekvienas pasirenka jam patogų laiką.
Kaltę pripažino tik vienas
Garbaus amžiaus kursų dalyvis nesuprato lietuviškai nė žodžio, tačiau kantriai sėdėjo visą valandą ir linkčiojo.
„Areštinė man padėjo. Aš supratau: reikia nusileisti, ir viskas bus gerai. Juk vyras visada kaltas, ar ne?” – paaiškino jis žurnalistei rusiškai.
Tik vienas jaunas vyras pripažino smurtavęs. Jis teigė, kad tą vakarą jo motina buvo girta ir jis ją pastūmė.
Areštinėje kvėpavo išmatomis
Bet įspūdžiai iš Vilniaus areštinės, kur policija pristato smurtautojus, jiems nebuvo slegiantys, nors dvi paras teko kvėpuoti išmatų tvaiku – ventiliacijos ten nėra.
Klausimas apie poveikį sveikatai vyrus prajuokino: kas galėjo atsitikti per tokį trumpą laiką?
Vyrai tikino, kad psichologinis smurtas, kurį jie patiria iš savo žmonų, yra kur kas baisesnis už fizinį.
Jie net sutiktų gyventi su žmona, galinčia kilnoti akmenis kaip Žydrūnas Savickas: fizinio smurto jie nebijo.
Patylėti ir bėgti iš namų
Po to šių neįprastų kursų vadovas psichologas Arūnas Kuras pradėjo mokyti, kokiais būdais būtų galima užmegzti psichologinį kontaktą su kitu žmogumi.
Vyrai klausėsi patarimų kaip pamokslo bažnyčioje.
Daugeliui buvo naujiena, kad į kitą žmogų reikia sutelkti visą dėmesį ir visais būdais stengtis jį suprasti.
Prieš tai jie jau buvo pamokyti, kaip išvengti konflikto.
„Reikia suskaičiuoti iki trijų, o po to bėgti iš namų”, „geriau iš viso namo negrįžti”, „svarbu išklausyti kitą pusę ir bandyti suprasti, ko ji nori”, „pagalvoti apie savo veiksmų pasekmes”, – greitai vardijo vyrai, kai psichologas paprašė prisiminti, kaip kitą kartą nepakliūti į areštinę.
Nesitikėjo tokio didelio srauto
Nadežda Kudarauskas, Vilniaus pataisos inspekcijos vyresnioji inspektorė:
- Mūsų darbuotojai buvo iš anksto pasirengę dirbti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau tikrai nesitikėjome tokio srauto. Darbo krūvis padidėjo 5–6 kartus.
Papildomų pinigų darbui su smurtautojais mums nebuvo skirta. Buvome priversti pasikviesti į pagalbą nevyriausybines organizacijas.
Mokėti už jų teikiamas paslaugas neturime pinigų, bet pažadėjome vėliau kartu dalyvauti projektų konkursuose.
Pagal skandinavų metodiką, mes privalome pirmiausia išklausyti smurtautoją.
Dar nepasitaikė nė vieno už smurtavimą šeimoje nubausto vyro, kuris netvirtintų, kad su juo tokiu būdu buvo susidorota. Dažniausiai jie aiškina: buvau neblaivus, įvyko konfliktas, atvyko policija ir išsivežė.
Daugelis nesupranta, kad bartis ar rėkti ant žmonos – tai irgi smurtas. Psichologinis.
Visiems, su kuriais šnekėjausi, sulaikymas dviem paroms buvo netikėtas.
Bet jie džiaugėsi, kad negavo realios laisvės atėmimo bausmės. Per dvi paras areštinėje jie suprato, kad tikrai nenori dar kartą atsidurti už grotų.