Kaip parodė BNS užsakymu atliktos apklausos rezultatai, į
klausimą, ar Lietuva turėtų, ar neturėtų reikalauti atlyginti
okupacijos žalą, teigiamai atsakė 54 proc. respondentų.
41 proc. apklausos dalyvių į minėtą klausimą atsakė
neigiamai, o 5 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė.
Beveik visose amžiaus, išsilavinimo ir pajamų grupėse
manančių, kad reikėtų laikytis reikalavimo Rusijai dėl okupacijos
žalos atlyginimo buvo daugiau nei sakančių, kad to daryti
nereikėtų.
Teigiančių, kad nereikėtų reikalauti žalos atlyginimo daugiau
buvo miestuose, kurių gyventojų skaičius siekia nuo 30 iki 180
tūkst.: 56,1 proc. prieš 35,3 proc. apklaustųjų.
Po lygiai manančių, kad reiktų siekti okupacijos žalos
atlyginimo (47,7 proc.) ir nepalaikančių tokio reikalavimo (47,6
proc.) buvo tarp gyventojų, kurių amžius siekia nuo 55 iki 64
metų.
Apklausą gegužės 30 - birželio 10 dienomis atliko visuomenės
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė RAIT. Tyrimo apklausta 1012
Lietuvos gyventojų, kurių amžius siekia nuo 15 iki 74 metų.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neseniai teigė,
kad jis per savo kadenciją okupacijos žalos atlyginimo klausimą
Rusijos pusėje yra kėlęs šešis kartus, ir visus kartus buvo
atsakyta neigiamai. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos vadovas
išreiškė viltį, kad ateis metas, kai Rusija atsiprašys ir baigs
okupacijos neigimą.
Vyriausybė neseniai sudarė komisiją, kuri turėtų parengti
veiksmų planą ir derybines nuostatas dėl sovietų okupacijos žalos
atlyginimo.
Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo
pasiųsdama į šalį per 150 tūkst. Raudonosios armijos karių.
1941-1944 metais Lietuva buvo okupuota nacių Vokietijos, po to
prasidėjo antroji sovietų okupacija, trukusi iki 1990 metų.
Prasidėjus sovietų okupacijai, 1940-1952 metais į lagerius ir
tremtį buvo išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų, žuvo per 20
tūkst. rezistentų ir jų rėmėjų. Karas fronte nusinešė 25
tūkst. Lietuvos gyventojų gyvybių, apie 444 tūkst. repatrijavo ar
pasitraukė iš šalies.