Šis įvykis labiau primintų anekdotą nei priežastį, dėl kurios vertėtų į areštinę įkišti Kaišiadorių profsąjungos vadą.
37 metų vyras Edvinas Girsa atsidūrė už grotų, kai žmona pasiskundė policijai, kad išvakarėse negalėjo iškepti blynų, nes sutuoktinis atėmė aliejaus butelį.
Aliejus ir miltai, iš kurių moteris bandė iškepti blynų dukterims, tikrai priklausė vyrui.
Ką tik grįžusi iš Anglijos moteris dar nebuvo spėjusi nusipirkti savo produktų.
Tačiau šeimos tėvui buvo skaudu, kad jis trečius metus maitina vaikus, bet iš žmonos negauna nė lito.
Mergaičių motina esą perka joms tik drabužius.
Dubuo apvirto, blynų tešla aptaškė sienas ir grindis.
Bet kitą dieną abu sutuoktiniai patraukė į Kaišiadorių parduotuves ieškoti vaikams lovų.
Ten E.Girsa ir sulaukė skambučio iš policijos, kad jis kviečiamas ateiti pasikalbėti.
Nieko bloga neįtariantis vyras žmonos prašomas nuėjo į Kaišiadorių policiją.
Jis be jokių aiškinimų buvo sulaikytas. Iš jo atėmė telefoną ir neleido net paskambinti artimiesiems.
Parą praleidęs areštinėje profsąjungų lyderis į laisvę išėjo palaužtas ir turintis kur kas mažesnį autoritetą.
Pareigūnai nieko neaiškino
Galimas dalykas, kad apie nelemtąjį blynų kepimą E. Girsos žmona pasakotų visai kitaip, bet moteris atsisakė bendrauti su žurnalistais.
„Antradienio rytą su žmona vaikščiojome po Kaišiadorių parduotuves ieškodami sofos paauglėms dukterims.
Žmona mano akivaizdoje telefonu pasikalbėjo su policininkais. Po poros valandų aš jau sėdėjau už grotų.
Laimė, prieš atidarydamas policijos komisariato duris susiprotėjau paskambinti savo darbovietės teisininkei.
Ji patarė išsiaiškinti, dėl ko esu kviečiamas”, – pasakojo Kaišiadorių regiono profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininku dirbantis E. Girsa.
Tačiau policininkai neteikė jokios informacijos.
Vyras buvo uždarytas į grotuotą aptvarą, o vakare išvežtas į areštinę Kaune.
Atgijo sena nuoskauda
Barnis šeimoje įvyko pirmadienį vakare.
Dieną prieš tai iš užsienio grįžo Edvino žmona Liuda Girsienė. Tą dieną E. Girsa turėjo profsąjungos įpareigojimų ir namo parėjo vėlai.
„Kai grįžau, žmona po kelionės miegojo. Paruošiau vakarienę, iškepiau kotletų.
Kai kitą dieną dukterys paklausė, ką valgysime, pasiūliau kreiptis į motiną”, – pasakojo Žiežmariuose gyvenantis vyras.
Šitaip pasielgti vyrą paskatino sena nuoskauda, kad jis jau dvejus metus vienas rūpinasi dviem dukterimis.
Motina išvyko į Didžiąją Britaniją, kai dvynėms buvo vos trylika metų.
„Aš vienas moku už mergaičių išlaikymą, būrelius, pramogas, padengiu komunalines išlaidas, moku savo ir žmonos vartojamųjų kreditų įmokas.
Dirbu pusantro etato, bet kartais nelieka nė lito. Logiška, kad grįžusi ji nors maisto turėtų nupirkti”, – aiškino vyras.
Paprašyta pasirūpinti maistu, moteris nuėjo į parduotuvę, bet parnešė tik dvi skardines maltinukų.
Šių produktų keturių žmonių šeimai buvo per mažai, vyras dar paruošė šaltibarščių.
Ginčai – dėl pinigų
Kai žmona grįždavo iš Anglijos į Žiežmarius, sutuoktiniai susipykdavo visada.
Vyras negalėjo atleisti, kad ji pasirodo retai.
E. Girsos tvirtinimu, per dvejus metus L. Girsienė parvažiavo aplankyti vaikų tik ketvirtą kartą.
„Finansinės būtinybės žmonai ieškoti darbo užsienyje tikrai nebuvo.
Abu turėjome darbus ir normaliai vertėmės.
Išvažiavusi ji nė karto nesutiko į Angliją pasikviesti nei mergaičių, nei manęs”, – kalbėjo nusiminęs sutuoktinis.
E. Girsos teigimu, žmonai svarbiausias dalykas visada buvę tik pinigai.
Kai giminės ir draugai bandydavę jai priekaištauti dėl paliktų dukterų, kurioms reikia švelnumo, ji atšaudavo, kad švelnumu už pirkinius nesumokėsi.
„Geras vyras savo žmonai atrodžiau tik tada, kai mano atlyginimas buvo didelis. Ir kai mano motina pardavė žemę ir davė mums pinigų.
Kai pajamos sumažėjo, nuolat girdėjau užgauliojimus ir necenzūrinius žodžius savo atžvilgiu”, – pasakojo E. Girsa.
Šeimos tėvas tvirtino, kad žmona atsiųsdavo dukterims drabužių ir kosmetikos, tačiau pinigų maistui ir kitoms reikmėms niekada nėra davusi.
„Giminės tiesiai į akis jai sakydavo, kad ji grįžta, sukiršina šeimą ir vėl išvažiuoja”, – prisipažino žiežmariškis.
Dėl aliejaus kilo konfliktas
Konfliktas dėl pinigų vėl atsinaujino tą birželio vakarą, kai dukterys paklausė apie vakarienę.
„Žmona ėmė maišyti tešlą blynams, bet mane suėmė pyktis, kad ji niekuo neprisideda. Patraukiau nuo jos aliejų.
Ji šoko atimti iš manęs butelį ir užkliudė dubenį. Tešla išsitaškė aplinkui”, – pasakojo apie įvykį E. Girsa.
Vėliau vyras sužinojo, kad yra kaltinamas smogęs žmonai į galvą ir kaklą.
„Tai visiškas melas. Ji liekna ir smulkutė – jei būčiau pakėlęs ranką, ji nebūtų atsikėlusi.
Kodėl ji nesikreipė į gydytoją, jei teigia, kad aš ją mušiau? Kodėl nėra jokių žymių? Kodėl antradienio rytą draugiškai ėjo su manimi pirkti mergaitėms lovų?” – stebėjosi vyras.
E. Girsa mano, jog žmonai kas nors patarė jį apskųsti policijai ir apkaltinti smurtavimu, kad per skyrybas būtų galima kelti daugiau reikalavimų.
„Skyrybų atveju ji nori prisiteisti iš manęs alimentus dukterims išlaikyti ir butą.
Vaikų pati nežada auginti – juos greičiausiai prižiūrėtų jos pensininkas tėvas”, – pasakojo vyras.
Kolegos važiavo vaduoti
E. Girsos kolegė įspėjo jo darbdavius apie keistą bendradarbio skambutį.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Aldona Jašinskienė nuvyko į Kaišiadorių policiją aiškintis, dėl ko sulaikytas jos pavaldinys.
„Labai nustebome dėl žinios apie tariamą smurtą. Edvinas yra itin taikus žmogus, linkęs logiškai išsiaiškinti konfliktines situacijas, o ne dar labiau jas aštrinti”, – kalbėjo A. Jašinskienė.
Profsąjunga pasamdė advokatą darbuotojo orumui ir garbei apginti.
„Trečiadienį buvau parvežtas iš Kauno areštinės ir atvesdintas į Kaišiadorių apylinkės teismą. Paaiškėjo, kad esu kaltinamas smurtu, kurio ėmiausi neva būdamas neblaivus. Tai visiškas absurdas. Mėnesį sirgau ir gėriau vaistus nuo aukšto kraujospūdžio. Geriu tik nealkoholinį alų”, – aiškino E. Girsa.
Laikinai uždraudė artintis
Teismas apribojo E. Girsos teises. Kuriam laikui jam buvo uždrausta lankytis namuose, skambinti ir bendrauti su žmona bei dukterimis.
„Staiga aš tapau pavojingas, bet tas pats teismas įpareigojo mane po kelių dienų grįžti namo ir toliau rūpintis mergaitėmis, nes žmona vėl išvyksta į Angliją”, – stebėjosi vyras.
Jam buvo leista užeiti į namus ir pasiimti asmeninius daiktus.
„Dukterų namuose nebuvo. Kadangi pats neturėjau teisės kreiptis į žmoną, mane atlydėjusi brolienė paklausė, kur išvežtos mergaitės.
Žmona atšovė, kad jos Žemaitijoje. Tai man sukėlė nerimą, nes nesupratau, kas ir kur jas išvežė”, – rūpinosi vyriškis.
Dukterys painiojosi
Areštavus tėvą, dukterys buvo apklaustos tik trečią dieną.
„Viena dvynė tvirtino, kad aš smogiau jų mamai į galvą, kita bandė aiškinti, kad į kaklą. O iš tikrųjų tik viena iš mergaičių buvo virtuvėje per barnį.
Aš jas suprantu – kalba taip, kaip liepė mama, nes yra labai jos pasiilgusios. Labai gaila, kad motina nesupranta, jog negalima supriešinti mergaičių. Per visą apklausą jos verkė”, – sielojosi E. Girsa.
Paklaustas, koks tikslas mergaitėms šmeižti tėvą, jis aiškino, jog žmona pažadėjo dukteris pasiimti į užsienį: „Joms tai labai svarbu. Dvejus metus jos niekaip negalėjo išprašyti mamos, kad jas pasikviestų. Dabar bijo neįtikti mamai ir stengiasi vykdyti jos prašymus.”
Kaišiadorių pareigūnai vadovavosi įstatymu
Augustas Pilvelis, laikinai pavaduojantis Kaišiadorių policijos komisariato viršininką:
- Mūsų pareigūnai vadovavosi įstatymu. Nesvarbu, kokiu metu buvo gautas pranešimas. Tiesiog buvo konstatuota, kad gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, ir buvo taikomos su tuo susijusios procesinės priemonės.
Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šiemet iki birželio Kaišiadorių policija užregistravo 115 įvykių. Tarp jų 74 – dėl galimai naudoto smurto.
Teisės aktai turi būti taikomi protingai
Stasys Kaušinis, žmogaus teisių gynėjas:
- Mano manymu, Kaišiadoryse įstatymas buvo pritaikytas nekvalifikuotai. Ar būtina uždaryti žmogų į areštinę, kai jis nekelia realaus pavojaus, yra blaivus ir inteligentiškas? Tai spręsti reikėtų jau surinkus visus įrodymus apie jo kaltę.
Įstatyme numatyta priemonė – uždarymas į areštinę – skirta smurtui nutraukti, įtampai neutralizuoti. Smurtaujantį žmogų reikia izoliuoti, kai šeimoje vyksta konfliktas. Bet kitą dieną po įvykio reikėtų tai nuodugniau įvertinti, o ne atimti žmogui laisvę.
Bet kuris įstatymas turi būti taikomas protingai, juo labiau – naujas, kurio praktika nenusistovėjusi.
Dalis vyrų jaučiasi nubausti nepelnytai
Arūnas Kuras, Vilniaus vyrų krizių centro direktorius:
- Nuolatos susiduriu su smurto aukomis ir smurtautojais. Pats faktas, kad smurtautojas atsiduria areštinėje, gana stipriai jį sutramdo.
Tie, kurie iš tikrųjų nusikalto, jaučiasi nubausti pelnytai.
Bet pasitaiko, kad smurto nebuvo, bet atvejis nebuvo nuodugniai ištirtas. Tuomet jie jaučiasi labai įskaudinti.
Susidūriau su vyrais, kurie tikino, kad žmonos jiems tiesiog keršijo arba norėjo nubausti už netinkamą nesmurtinį elgesį. Tarkime, didesnė dalis tų vyrų meluoja, bet likusieji greičiausiai sako tiesą.
Pranešimų srautas smarkiai sumažėjo
* Per šešis mėnesius, kai veikia šis įstatymas, policija gavo 12 970 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje.
* Nustačius tokio smurto atvejus buvo pradėti 4335 ikiteisminiai tyrimai.
* Tačiau pastaruoju metu apie smurtą šeimoje gaunama perpus mažiau pranešimų nei pirmąjį įstatymo galiojimo mėnesį.
* Tai, anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio, rodo, kad šio įstatymo nauda – akivaizdi.