„Žiūrint Europos valstybių praktiką, nė vienos šalies
policijos vadovo neskiria nei prezidentas, nei karalius (...) Dėl
generalinio prokuroro skyrimo tvarkos - mes irgi balta varna“, -
pirmadienį BNS sakė opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos
narys Julius Sabatauskas.
Jis komentavo Seimui pateiktą Policijos veiklos įstatymo
projektą, pagal kurį, be kitų dalykų, siūloma, jog policijos
generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų
kadencijai skirtų ir atleistų Vyriausybė. Dabar generalinį
policijos komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės
teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos Seime sudaryta darbo
grupė, kuri iki rugsėjo 15 dienos turėtų parengti Konstitucijos
pataisų projektą dėl prokuratūros sistemos pavaldumo. Skelbta, kad
gali būti svarstomas prokuratūros perdavimas vykdomajai valdžiai.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, generalinį prokurorą skiria ir
atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Tokias iniciatyvas prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį
pavadino „mėginimu politizuoti teisėsaugos institucijas“.
„Nemanau, kad skyrimo tvarkos pakeitimai ką nors naujo ryškaus
įneštų į tų institucijų veiklą. Tačiau galima žiūrėti
europinę patirtį, ir ji būtų pakeitimų naudai“, - pirmadienį BNS
sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Ir jis, ir J. Sabatauskas pabrėžė, kad už saugumą ir
viešąją tvarką šalyje atsakinga Vyriausybė, todėl ji privalo
turėti instrumentų tai funkcijai vykdyti.
„Jeigu Vyriausybė turi per mažai įtakos, tai ji negali
prisiimti atsakomybės“, - tvirtino konservatorius.
Jo teigimu, generalinio policijos komisaro skyrimo tvarka šiuo
metu esanti per daug sudėtinga.
„Dabartinė sistema susiklostė istoriškai. Tam tikru momentu,
nors gal ir dabar, pasitikėjimas Vyriausybe nebuvo itin didelis, o
prezidento reitingai - aukšti. Dėl to policijos vadovo skyrimas buvo
susietas su prezidento institucija. Dabar pagal įstatymo projektą,
labiau žiūrėsime į Europos šalių patyrimą“, - dėstė J. Razma.
Kalbėdamas apie generalinio prokuroro skyrimo tvarkos keitimą,
konservatorius abejojo, ar Seime pavyktų surinkti tiek balsų, kad
būtų pakeista Konstitucija.
Šiuo metu pagrindinio šalies įstatymo 118 straipsnis numato,
kad „generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo
pritarimu“.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys
pabrėžė, jog svarbiausia - užtikrinti minėtų institucijų
kontrolę.
„Jeigu tie pakeitimai padėtų sustiprinti institucijų veiklos
kontrolę, galima juos svarstyti, - sakė jis. - Kartais vykdydami
parlamentinę kontrolę susiduriame, kad tos institucijos nepateikia
visos informacijos.“
Kita vertus, jis pripažino, kad vien vadovų tvarkos pakeitimas
„pačios sistemos nepakeis“.
„Reikia žiūrėti visą sistemą, kam institucijos atskaitingos
ir kaip ta atskaitomybė vykdoma“, - pabrėžė „darbietis“.
Paklausti apie galimą prokuratūros ir policijos politizavimą,
pakeitus jų vadovų skyrimo tvarką, politikai sutarė, kad to
reikėtų vengti.
„Mūsų frakcija tikrai tokių siekių neturi. Juk neteikėme
tokių pasiūlymų kadencijos pradžioje. Siūlymus teikti kadencijos
pabaigoje siekiant politizuoti, nėra labai logiškas tvirtinimas“, -
teigė J. Razma.
Tuo metu J. Sabatauskas sakė, kad nė viena valdžia neatsispiria
pagundai paskirti naujus pareigūnus.
„Su mūsų politine kultūra kiekviena atėjusi valdžia siekia
anksčiau paskirtus pareigūnus pašalinti ir paskirti naujus. Tai
nėra gerai. Šios kadencijos Vyriausybė irgi prisidėjo prie tokių
kalbų įtikėjimo“, - tvirtino socialdemokratas.
Anot jo, kiekvienas siūlomas pakeitimas gali sukelti įtarimų
dėl politizavimo.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Seime
svarstomos iniciatyvos keisti generalinio prokuroro ir generalinio
policijos komisaro skyrimo tvarką - bandymai politizuoti teisėsaugos
institucijas.
„Tai traktuoju kaip mėginimą politizuoti teisėsaugos
institucijas. Jau šį procesą esame praėję prieš 10 - 15 metų,
nenorėčiau palinkėti Lietuvos visuomenei ir valstybei grįžti į
senuosius laikus, kada teisėsaugos institucijų vadovai tiesiogiai
priklauso nuo politikų“, - atsakydama į BNS klausimą sakė
D. Grybauskaitė.
Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius teigė, kad tokioms
diskusijoms netinkamas priešrinkiminis laikas, tačiau tvirtino, kad
po rinkimų teisėsaugos sistemos pertvarką reikėtų svarstyti.