Kad šito reikia, įrodė prieš dvejus metus atliktas
parlamentinis tyrimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD)
veiklos, kai aukščiausio lygio Lietuvos politikai, taip pat ir
Prezidentūra, nebuvo tinkamai informuojamai apie tai, ką nusprendė
ir nekontroliuojamai vykdė tuometiniai VSD vadovai. Politikai turi
žinoti visas detales, kurių reikia priimant politinius sprendinius.
Iš tos situacijos išeitis surasta reformuojant VSD, kitas žingsnis
- parengus naują Žvalgybos įstatymą sukurti kitokios kokybės
žvalgybos ir kontržvalgybos sistemą bei sustiprinti kontrolės
svertus.
Seimo plenarinėje sesijoje rudenį turėtų būti pradėtas
svarstyti Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymas sukurs ne tik naują teisinę civilinės ir karinės
žvalgybos bazę, bet ir, tikėtina, naują kokybę. Įstatymas jau
parengtas, belieka iki galo nugludinti baigiamuosius niuansus.
Pasak A. Anušausko, iki šiol buvo sulaukiama daug priekaištų
dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo civilinei žvalgybai, jo
veikimo metodų ir atsakomybės stokos, todėl ir kilo mintis iš esmės
pertvarkyti šią sistemą.
„Žvalgybos institucijos nėra teisėsaugos institucijos, bet
gindamos Lietuvos nacionalinius interesus jos turi naudoti tuos
pačius metodus. Reikia surasti balansą, kaip būtų dirbama
efektyviai, tačiau nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis galimybėmis.
Atsižvelgiant į tai buvo sutarta, kad vietoj Operatyvinės veiklos
įstatymo bus kuriamas naujas Kriminalinės žvalgybos įstatymas
teisėsaugos institucijomis ir Žvalgybos įstatymas, su metodais, jų
kontrolės aprašymu karinei ir civilinei žvalgyboms“, - sako
parlamentaras.
Šiuo metu galiojantis įstatymas ne iki galo reglamentuoja
žvalgybą - jos atlikimo pagrindus, žvalgybos informacijos rinkimo
būdus, surinktos informacijos teikimą suinteresuotiems asmenims,
žvalgybą vykdančių institucijų koordinavimo ir kontrolės procesus.
Pagal reformą numatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pakomitetis, kuruosiantis būtent žvalgybos klausimus.
Komiteto narė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasiūlė
įvesti ir Žvalgybos inspektoratą prie Vyriausybės, kaip papildomą
kontrolės svertą.
Pasikeitė dar ir tai, kad anksčiau prioritetus žvalgybai
vykdyti nustatydavo pats Valstybės saugumo departamentas. Dabar
pagal grėsmes nacionaliniam saugumui VSD yra nustatyti prioritetai
- tos veiklos sritys, pagal kurias jie renka ir teikia žvalgybinę
informaciją.
Įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas
efektyviai Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų veiklai,
užtikrinant nacionalinį saugumą, nustatant, mažinant ir šalinant
rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes valstybei. Numatoma detaliai
reglamentuoti žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą - šių veiklų
sampratą, tikslus, principus, informacijos, vykdant žvalgybą ir
kontržvalgybą, rinkimo būdus, šios informacijos panaudojimą,
apsaugą, atsakomybę už jos neteisėtą panaudojimą. Taip pat
planuojama žvalgybą ir kontržvalgybą atriboti nuo baudžiamojo
persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.
„Mes turime suteikti žvalgybos institucijoms resursus ir
aiškias teisines galimybes vykdyti savo funkcijas“, - teigė A.
Anušauskas.
Todėl numatoma nustatyti žvalgybos pareigūnų statusą,
atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas. Kad
būtų galimybė ir geram analitikui, nebūtinai vadovui, už
nepriekaištingą darbą gauti normalų atlyginimą.
Šiuo žvalgybos įstatymo projektu būtų iš esmės naujai nustatoma
žvalgybos institucijų vykdoma veikla - kontržvalgyba, detalizuojama
žvalgyba, veiklos koordinavimas ir kontrolė, žvalgybos informacijos
rinkimo būdai ir jos panaudojimo galimybės, žvalgybos pareigūnų
darbo užmokesčio ir socialinių garantijų sistema. Karinei ir
civilinei žvalgybai būtų sukurtos vienodos sąlygos.
„Tai sukurtų naują žvalgybos kokybę Lietuvoje, o Valstybės
saugumo departamentas turi tapti atskaitinga, demokratinės valdžios
kontroliuojama ir turinčia autoritetą visuomenėje civiline
institucija“, - apibendrino Seimo NSGK pirmininkas A. Anušauskas.