„Pirmasis ketvirtis ir pirmasis pusmetis rodo, kad ir biudžeto
surinkimo reikaluose neatsiliekame nuo planų, turiu omenyje
mokestines pajamas“, - antradienį interviu Lietuvos radijui sakė
ministras pirmininkas.
Kalbėdamas apie vadinamąsias nemokestines pajamas, premjeras
teigė, kad valstybinės įmonės dividendus turi pervesti pagal planą,
siekiama, kad pajamos, suplanuotos iš žemės ir miško plotų
pardavimo, būtų surinktos. Kita vertus, A. Kubilius pabrėžė norįs
matyti greitesnį naujų darbo vietų kūrimąsi ir nedarbo mažėjimą,
kad žmonės „neblogą ekonomikos būseną pajustų kasdieniame
gyvenime“.
„Tikiu, kad prie to dar bus grįžta rudenį Seime. Na, ir
tikimės, kad tos problemos, audros ir rūpesčiai, kuriais gyvena ES
pietinės valstybės, vadinamoji euro zonos krizė, neįsisiūbuos iki
kokių nors nerimą keliančių dalykų, ir kad tai mūsų skaudžiau
nepalies. Bet lyginant su 2008 metų pabaiga - 2009 metų pradžia,
manau, kad šiuo metu esame geriau pasiruošę bet kokiems
išmėginimams nei tuo metu“, - sakė premjeras.
Vyriausybė įvertinta situaciją šilumos ūkyje
Premjeras teigia, kad padėtį
šilumos ūkyje ir jo problemas Vyriausybė stengiasi įvertinti
sistemiškai, nors gaunama įvairiausių pasiūlymų. A. Kubilius
kartoja, jog šilumos ūkyje, ypač Vilniaus, nėra jokios
konkurencijos.
„Viena iš didžiausių problemų, kurią matome šilumos
reikaluose, yra tai, kad, skirtingai nuo kitų energetikos sferų,
šilumos reikaluose sukurta labai mažai erdvės konkurencijai. Ypač
kai kuriose savivaldybėse, įskaitant ir Vilniaus miestą, jokios
konkurencijos praktiškai ir nėra“, - interviu Lietuvos radijui
antradienį sakė ministras pirmininkas.
„Situacija šilumos reikaluose visų mūsų netenkina. Pastaruoju
metu tikrai dedama daug pastangų, ir prezidentė, ir Seimo nariai
iniciavo naujų įstatymų pataisų, kuriomis siekiama tą situaciją
keisti. Bet, matyt, kad reikia dar didesnių pastangų ir labiau
sisteminio požiūrio į visą šilumos ūkio problematiką“, -
pridūrė premjeras.
Jo teigimu, sudarius galimybes atsirasti konkurencijai, tikimasi
daugiau skaidrumo bei mažesnių šilumos tiekimo kainų vartotojams.
„Atskirdami perdavimo tinklus nuo šilumos gamybos, galėtume
galvoti apie šių perdavimo tinklų bendrą valstybinį valdymą. Tai
būtų galima padaryti tam specialiai įsteigiant sukurtą įmonę ir
tikintis, kad tai ne tik sudarys galimybę atsirasti žymiai
intensyvesnei konkurencijai šilumos gamyboje, bet taip pat sudarys
galimybę ir kainų reguliuotojai Kainų komisijai žymiai efektyviau
įgyvendinti šilumos ūkio reguliavimo nuostatas“, - teigė
A. Kubilius.
Planuojama, kad šilumos reforma gali paliesti didžiuosius
Lietuvos miestus - Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir
Šiaulius.
Vyriausybė pasitarime pirmadienį iš esmės apsisprendė dėl
šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose
atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Galutinis sprendimas turėtų
būti priimtas posėdyje trečiadienį.
Tikimasi, kad tai gali atpiginti šilumos energiją vartotojams,
be to, taip bus artėjama prie trečiojo ES energetikos paketo
įgyvendinimo.
Šilumos ūkio pertvarkos tikslas yra esminis šilumos ūkio
monopolijų panaikinimas, statant biokuro katilines ir taip mažinant
šildymo kainas. Ministerijos rengiamoje naujoje šilumos ūkio
koncepcijoje, be kita ko, siūloma vasaros sezono metu karštą
vandenį daugiabučiuose gaminti ne centralizuotai, o elektriniais
boileriais. Tam itin priešinasi šilumos gamybos ir tiekimo
bendrovės.
Šiuo metu daugiausia problemų yra Vilniuje, kur šilumos ūkis
iki 2016 metų išnuomotas Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai
bendrovei „Vilniaus energija“ ir kur yra vienos didžiausių šalyje
šilumos kainų. Šilumos ūkis yra išnuomotas ir kai kuriuose
kituose mažesniuose šalies miestuose, kitur jį valdo savivaldybės,
tačiau beveik visoje Lietuvoje gamyba ir tiekimas yra vienose
rankose.