Kai kurių Seimo narių padėjėjai per visą šią kadenciją atostogų nebuvo išėję nė karto.
Labiausiai nepailstantis – Seimo nario Aleksandro Sacharuko padėjėju nuo 2009 metų balandžio puse etato dirbantis Leslavas Hejbovičius. Jis sukaupė net 124 atostogų dienas.
Atostogų vengia bene visoms frakcijoms priklausančių parlamentarų pagalbininkai.
Savo padėjėjų pailsėti niekaip neįkalba Ona Valiukevičiūtė, Saulius Bucevičius, Milda Petrauskienė, Valentinas Mazuronis, Valerijus Simulikas, Kęstas Komskis, Jurgis Razma, Almantas Petkus, Laimontas Dinius, Valdemaras Valkiūnas, Saulius Stoma.
Šių Seimo narių pagalbininkai turi sukaupę po daugiau kaip 50 atostogų dienų, kai kurie – ir po 80.
Nelengva aptikti ir darbe
Tačiau vis daugiau įtarimų, kad kai kurie atostogų vengiantys tarnautojai vasarą toli gražu nepluša. Mat pasibaigus pavasario sesijai ištuštėja ir Seimo koridoriai, ir kabinetai.
Kad padėjėjus sunku išprašyti atostogų, bet dar sunkiau aptikti darbe, pripažino ir Seimo vicepirmininkė „darbietė” Virginija Baltraitienė.
Politikė netiki, kad oficialiai atostogų neinantys padėjėjai visą laiką intensyviai dirba.
Anot jos, žmogus paprasčiausiai neištvertų be poilsio.
Negali priversti ilsėtis
„Pirmus dvejus metus manėme, kad žmogus gali kurį laiką ir neatostogauti. Bet yra tokių padėjėjų, kurie per visą kadenciją neatostogavo nė karto.
Tai – nenormali situacija. Pirmiausia tai kenkia pačiam darbuotojui. Kita vertus, kyla įtarimų, ar tikrai žmogus dirba, o ne atostogauja ir tik oficialiai neįformina atostogų”, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.
Tačiau V. Baltraitienė apgailestavo, kad parlamento vadovybė neturi kaip priversti politinio pasitikėjimo tarnautojų eiti atostogų: „Seimo nariai aiškina, kad padėjėjai negali ar nenori eiti atostogų, pastarieji tikina, kad jų neišleidžia Seimo nariai.
Iš tikrųjų kas gali paneigti, kad tarp jų nėra susitarimų ir nežinia kam atiteks tie pinigai, kuriuos už nepanaudotas atostogas gaus politikų padėjėjai?”
Pinigų nėra numatyta
Manoma, kad kompensacijos už nepanaudotas atostogas kai kuriems Seimo narių padėjėjams gali siekti 4–5 tūkst. ar net 10 tūkst. litų.
„Pinigų tam nėra numatyta, todėl teks nurėžti nuo kitų išlaidų, skolos persikels į kitus metus”, – prognozavo kanceliarijos veiklą kuruojanti Seimo vicepirmininkė.
