„Įsivaizduoju, dalį iš tų 2000 vaikų rastume momentaliai,
jeigu pristabdytume pašalpų mokėjimą. Patys ateitų ir
pasirūpintų, kad vaikas rugsėjo 1-ąją būtų mokykloje“, -
trečiadienį per komisijos posėdį sakė V. V. Margevičienė.
„Pašalpas sugeba sumokėti, o surasti, kur vaikai nesugeba“, -
valdžios institucijų veikla stebėjosi komisijos narys Gintaras
Songaila.
Naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje nerandama 2667 vaikų
iki 16 metų. Jie užregistruoti kaip gimę Lietuvoje, bet niekada
nelankė mokyklos mūsų šalyje.
Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo
pagalbos skyriaus vedėjo Rolando Zuozos tvirtinimu, rudenį ir kitų
metų pradžioje dingusių vaikų skaičių bus galima patikslinti,
nes bus patobulintos informacinės duomenų bazės. Mat iki šiol
duomenų bazės nebuvo susijusios, nesutampa ten pateikiami duomenys.
Policijos departamento atstovė Kristina Smirnova teigė, kad
policija kasmet pagal savo kompetenciją ieško apie 1 tūkst.
dingusių vaikų ir daugumą jų randa. Tačiau kol tėvai ar
globėjai nesikreipia dėl dingusio vaiko, policija jokio tyrimo
pradėti negali.
Kiti komisijos posėdyje dalyvavę pareigūnai svarstė, kad
vaikai, kurių šiuo metu ieškoma, gali būti gimę užsienyje,
tačiau užregistruoti kaip gimę Lietuvoje.
Komisijos narys Algirdas Sysas siūlė keisti įstatymus, kad
policija galėtų pradėti ieškoti vaikų ir neturėdama tėvų ar
globėjų kreipimosi.
„Jeigu nerandame metus ar pusmetį vaiko, kuris nelanko mokyklos,
gal tai būtų akstinas pradėti normalią paiešką“, - svarstė
parlamentaras.
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo komisija nutarė kreiptis į
Vyriausybę dėl 2667 vaikų paieškos. Taip pat jos prašoma
peržiūrėti teisės aktus ir jų pakeitimus Seimui pateikti jau
rudens sesijos pradžioje rugsėjį.
Pernai Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė dėl mokyklų
nelankančių ir nežinia kur esančių vaikų paieškos. Darbo
grupės ataskaitoje teigiama, kad 2011-2012 mokslo metais buvo 13
tūkst. 462 nesimokančių vaikų nuo 7 iki 16 metų. Tai tokie
moksleiviai, apie kuriuos duomenys yra Gyventojų registre, bet jie
nefigūruoja Mokinių registre.
Šis skaičius sumažėjo savivaldybėms, kitoms valstybės
institucijoms patikslinus turimus duomenis.
Savivaldybėms patikrinus duomenis apie daugumą (84 proc.)
nesimokančių vaikų, nustatyta, kad, pavyzdžiui, 64 proc. arba 8
tūkst. 593 nesimokantys 7-16 metų vaikai išvykę į užsienį ir
nedeklaruotas jų gyvenamosios vietos pakeitimas, 85 nesimokė dėl
neįgalumo.
Darbo grupė siūlė tobulinti gyvenamosios vietos deklaravimą
reglamentuojančius teisės aktus, nustatyti, kaip Švietimo
informacinių technologijų centras, kuriantis registrą apie
nesimokančius ir mokyklos nelankančius vaikus, turi būti
informuojamas apie užsienyje besimokančius diplomatų ir kitus ten
mokytis išvykusius vaikus, kurie esą dabar gali patekti į
nesimokančiųjų sąrašą.