Trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniaus meras A. Zuokas nurodė kelias priežastis, lėmusias sėkmingai vykdomą ir pusmečio planą viršijusį biudžetą: tai padidėjusi, miestui tenkanti GPM dalis, padidėjusios vilniečių pajamos, savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonių reforma, bus siūloma padidinti žemės nuomos mokestį apleistų pastatų sklypų savininkams nuo 0,3 iki 3 proc.
Padidėjusi GPM dalis sostinės biudžetą papildė 10 mln. litų daugiau, nei buvo planuota surinkti per šį pusmetį.
A. Zuokas pastebėjo, jog sostinėje dirbantys, bet gyvenamąja vietą Vilniaus rajone ar kituose miestuose gyvenantys žmonės ėmė sparčiau registruotis Vilniuje, kai buvo padidintas mokestis už sostinės vaikų darželius kituose miestuose prisiregistravusiems vilniečiams ar Vilniaus apylinkių gyventojams.
Tačiau A. Zuokas kritikavo vyriausybę ir Seimą sakydamas, jog buvo priimta politinių nutarimų, trukdančių spręsti Vilniaus miesto problemas. Jis atkreipė dėmesį, jog centrinės valdžios nustatyta GPM dalis vienam gyventojui Vilniuje mažesnė, nei kituose Lietuvos miestuose.
Vienam gyventojui GPM dalis Viliuje tenka 252,7 Lt., Kaune - 353,5 Lt., Šiauliuose - 280,1 Lt.
Sostin4s mero nuomone, tokiu būdu Vilnius yra nuskriaudžiamas. A. Zuokas tikisi, jog ši GPM skirstymo metodika bus pakeista Vilniui naudinga linkme.
Papildyti pinigų sostinės iždui padėjo seniūnijų reforma, sujungti autobusų ir troleibusų parkai, tai įgalino sutaupyti 6 mln. administracijos išlaidų.
Meras A. Zuokas, kaip ir anksčiau, tvirtino jog surinkti pakankamai lėšų sostinės reikmėms labiausiai trukdo ydinga biudžeto formavimo politika – prastai surenkamo valstybės biudžeto problemos užkrautos ant savivaldybių pečių.
Tęsiasi Vilniaus savivaldybės teisminiai ginčai su Vyriausybe. Sostinės merui teko pripažinti, jog Vilniaus savivaldybei dar tenka kapstytis iš skolų liūno. Skolintis verčia prievolė grąžinti ankstesnių metų skolos.
Praėjusios kadencijos Vilniaus miesto taryba sutiko leisti savivaldybės įmonėms parduoti savo skolas ir šiemet reikia pasiskolinti senų skolų grąžinimui 127 mln. Lt. Bet su „Snoro“ banku susitarta atidėti 79 mln. Lt. paskolos grąžinimo terminą. Bankui bankrutavus viskas tapo sudėtingiau, tačiau susitarimas galioja“, – kalbėjo A. Zuokas.
Atsiliepdamas į Vilniaus mero A. Zuoko priekaištus, esą vyriausybė savo sprendimais blogino sostinės finansinę padėtį, pastebėjo, kad jeigu sostinei būtų skiriama daugiau lėšų, nukentėtų kitos savivaldybės.
„Vyriausybė kažkokių savo pinigų neturi, tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, kurie yra skiriami įvairioms viešosioms funkcijoms finansuoti. Tai yra vieši pinigai, skiriami viešoms paslaugoms, mokykloms, ligoninėms, pensijoms, pašalpoms apmokėti visoje Lietuvoje. Jeigu būtų skiriama daugiau pinigų Vilniaus mieste, tai kažkur tų pinigų būtų skiriama mažiau“, – tvirtino premjeras, komentuodamas A. Zuoko kritiką vyriausybės atžvilgiu, išsakytą sostinės biudžeto problemoms skirtos spaudos konferencijos metu.
