„Galiu pasakyti labai aiškų dalyką - kad jokie
europarlamentarų šantažai ar ne šantažai, kaip čia buvo rašoma,
neprivers mūsų daryti tokių žingsnių, kurie būtų kuo nors
pavojingi branduoliniam saugumui.
Tai diskusijos ir ginčai su
rangovais „Nukem“ kompanija yra kaip tik dėl to, ar jų pateikiama
įranga atitinka aukščiausius branduolinio saugumo reikalavimus. Kol
tai nebus įrodyta pagal visus galiojančius įstatymus ir
reikalavimus, tiek mums, tiek ir kitoms tarptautinėms agentūroms -
ką nori gali kalbėti ar Europos parlamento nariai, ar dar kas nors,
mes tikrai nedarysime jokių žingsnių, kurie pažeistų būtent
šiuos dalykus“, - šeštadienį konservatorių sąskrydyje Rukloje
atsakydamas į partijos narių klausimus sakė A. Kubilius.
Premjeras pridūrė tikįs, kad bus pasiekti susitarimai ir „su
rangovais, ir su visom kitom žinybomis ir tie darbai taip pat eis į
priekį“.
Šią savaitę Lietuvoje su vizitu viešėjusios Europos
parlamento delegacijos nariai perspėjo, kad iki liepos 17 dienos
neradus sutarimo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo
projektų, Europos Sąjunga (ES) gali įšaldyti projekto
finansavimą.
„Europos Komisija nustatė terminą Lietuvos Vyriausybei, kuris
baigsis liepos 17 dieną, ir Komisija iškėlė klausimą dėl Europos
fondų įšaldymo, jei valdymo struktūra nebus pagerinta“, -
žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė delegacijos vadovas,
Vokietijos europarlamentaras Michaelis Theureris.
„Mes suprantame, kad tai yra ultima ratio (paskutinė priemonė -
BNS), ir mes remiame Europos Komisiją“, - sakė politikas,
vadovaujantis Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetui.
M. Theureris atkreipė dėmesį, kad iki šiol jėgainės uždarymo
darbams panaudota 467 milijonai eurų - mažiau nei pusė Europos
Sąjungos (ES) paramos, skirtos 2007-2013 metų biudžete.
Europarlamentaro teigimu, neišsprendus problemų, Lietuvai bus
sunku derybose dėl finansavimo naujame ES biudžete. Jame Europos
Komisija siūlo 210 mln. eurų, o Lietuva siekia gauti apie 770 mln.
eurų.
Lietuva smarkiai vėluoja įgyvendinti milijardinės vertės
Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus - Vyriausybė
prisiima tik dalį kaltės ir mano, kad didelė atsakomybės dalis
tenka Briuseliui bei jo pasirinktai generalinei rangovei - Rusijos
kapitalo Vokietijos bendrovei „Nukem“, kurio vadovaujamo konsorciumo
partnerė Vokietijos GNS gamina netinkamus ir nesertifikuotus
konteinerius.
Teigiama, kad GNS pagaminti 150 konteinerių, iš kurių 4 jau
atvežti į Visaginą, neatitinka techninių projekto sąlygų, neturi
reikalingų sertifikatų.
Kaip išspręsti GNS gaminamų konteinerių tinkamumo problemą,
Lietuva ir „NukemTechnologies“ bei GNS konsorciumas turėjo susitarti
iki liepos 15-osios.
Tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas ketvirtadienį
išreiškė abejonę, kad derybos su „Nukem“ bus baigtos numatytu
laiku. Anto jo, Lietuvai svarbiausia rezultatas, kad 2013 metais
būtų baigti laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1)
bei kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso
(B2/3/4) statybos darbai, kurie vėluoja jau 3-4 metus.
Praėjusiųjų metų pabaigoje IAE ir Energetikos ministerija
sutiko padengti susidariusį kietųjų branduolinių atliekų
perdirbimo ir saugojimo komplekso finansavimo deficitą, siekusį 78
mln. eurų