Šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Kaune sulaikė du policijos pareigūnus. Andrius Alimkinas ir Olegas Samsonas, įtariama, reikalavo iš merginos išprievartavimu apkaltinto kauniečio kyšio.
Šis sulaikymas ne pirmas ir, tikėtina, ne paskutinis valdiškose miesto įstaigose. Pernai STT Kauno valdyba pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų, įtarimai pateikti net 67 asmenims.
Tačiau tik maža dalis įtariamųjų nušalinami nuo pareigų, o darbdaviams pavaldinių reputacija nelabai rūpi.
Nusprendė mokyti studentus
Net tardymo izoliatoriuje dėl įtarimų kyšininkavimu pasėdėjęs buvęs Kauno savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento vadovas Edmundas Balasevičius bedarbis neliko. Naujiems jo darbdaviams visai nekliudo pavaldinio praeitis.
Liepos pradžioje teismui buvo perduota labai didelės apimties kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamo E. Balasevičiaus ir jam pavaldžių tarnautojų baudžiamoji byla. E. Balasevičiui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis turi registruotis policijos įskaitoje, laikinai apribotos jo nuosavybės teisės.
Nepaisydamas įtarimų, E. Balasevičius kremta jam įprastą pedagogo duoną. Nuo liepos 1 dienos jis atostogauja, tačiau pailsėjęs Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre mokys būsimuosius tekstilininkus ir gyvūnų prižiūrėtojus pasaulio bei asmenybių istorijos.
„Jis pas mus naujas darbuotojas, su juo šiuo metu susisiekti neturite galimybės”, – studento mama prisistačiusiai žurnalistei pareiškė centro darbuotoja.
Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, anksčiau vadintame Kauno statybininkų mokykla, buvęs valdininkas dirba auklėtoju. Pedagoginio darbo patirties E.Balasevičius turi, nes 12 metų vadovavo „Purienų” vidurinei mokyklai.
Rado naują prieglobstį
Nors buvusio Kauno vicemero Kęstučio Kriščiūno byla dėl korupcijos dar neperduota teismui, politikas jau rado prieglobstį socialdemokratų partijos kontroliuojamoje savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys”. Čia K. Kriščiūnas įsidarbino specialistu, kuris bus atsakingas už dumblo utilizavimo sritį.
STT politiką sulaikė šių metų pradžioje. Jam buvo pateikti įtarimai dėl korupcijos.
„Mes negalime apkaltinti žmogaus, kol jam pateikti tik įtarimai. Įtarimų gali būti labai daug, tačiau kol nėra teismo verdikto, nuteisti žmogų teisinėje valstybėje negalime”, – teisingumo principą dėstė naujasis įmonės direktorius Linas Baltrėnas.
Birželio pradžioje „Kauno vandenyse” įdarbintas ir miesto tarybos narys socialdemokratas Valys Venslovas. Jo veiklą ankstesnėje darbovietėje, savivaldybės bendrovėje „Kauno gatvių apšvietimas”, tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ir prokurorai.
Neturi pagrindo atleisti?
Ne visi „suklupusieji” susisuko šiltus lizdelius, kai kurie tam dar tik ruošia dirvą.
Kartu su K. Kriščiūnu „paslydo” ir savivaldybės įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės” direktorius Algimantas Puidokas.
Nors teisėsaugininkai dar nebaigė ikiteisminio tyrimo, A. Puidokas paprašė tarybos būti atleidžiamas su sąlyga, kad gaus pusės metų atlyginimo išeitinę kompensaciją.
Politikai su tokia sąlyga nesutiko ir 20 tūkst. litų nedavė. Tačiau savivaldybės administracijai pavesta derėtis su įtariamuoju dėl geranoriško jo pasitraukimo. A. Puidokas iki liepos 18 dienos yra nušalintas nuo pareigų.
„Gyvenu laukdamas. Viskas – prokurorų rankose. Kol kas nesulaukiau jokių pasiūlymų iš savivaldybės administracijos”, – nebuvo linkęs daug kalbėti A. Puidokas.
Kai baigsis nušalinimo nuo pareigų terminas, jis galės sugrįžti į anksčiau eitas pareigas.
„Jeigu A. Puidokas bus pripažintas kaltu dėl jam pateiktų kaltinimų, jį galima bus atleisti. Kol kas jokio teisinio pagrindo nėra”, – tikino savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
Kabinetuose randa pinigų
STT sekliai vos ne kiekvieną mėnesį pasibeldžia į kurio nors nesąžiningo kauniečio duris.
Gegužę Kauno apygardos teismas atvertė bylą, kurioje kaltinama buvusi advokato padėjėja Laura Kardelienė kartu su savo vyru bankroto administratoriumi Ramūnu Kardeliu. Į STT kreipėsi vienas iš bendrovės „Daliktos statyba” akcininkų. Vyras pranešė, kad teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius R.Kardelis už tai, kad jis atsistatydintų iš šių pareigų, reikalauja 30 tūkst. litų kyšio.
2011-ųjų pabaigoje STT agentai sulaikė keturis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojus. Visi jie taip pat buvo įtariami kyšininkavimu. Į pareigūnų akiratį pateko Kauno 2-ojo teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ambrazas ir dvi šios tarnybos specialistės – Genovaitė Galinskienė ir Lina Povylienė bei 3-iojo skyriaus specialistė Nerija Šarkienė.
Atlikus kratas sulaikytųjų darbo vietose ir namuose rastos nemažos pinigų sumos.
STT agentai dviem paroms buvo sulaikę ir Jonučių šeimos sveikatos centro direktorių Petrą Laimutį. Jo darbo kabinete taip pat rasta nemaža pinigų suma. Ši byla teismui dar neperduota.
Klupdo viešieji pirkimai
Kauno miesto apylinkės teismas tebenagrinėja dviejų savivaldybės tarnautojų bylą, kurioje iki šiol Energetikos skyriui vadovaujantis Algirdas Vaitiekūnas ir jo pavaldinys vyriausiasis specialistas Pranas Urbanavičius įtariami korupciniais nusikaltimais organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.
A. Vaitiekūnas žinojo apie visus skyriuje planuojamus viešuosius pirkimus ir privačiam juridiniam asmeniui iš anksto pranešė apie viešąjį Kalniečių parko apšvietimo atnaujinimo darbų pirkimą.
Maža to, jis padėjo be konkurencijos laimėti konkursą, jam nesibaigus padėjo pasirengti darbams.
Taip pat įtariama, kad A. Vaitiekūnas, veikdamas kartu su P.Urbanavičiumi, suklastojo šio viešojo pirkimo dokumentus.
Tiriant nustatyti dar keli atvejai, kai A. Vaitiekūnas galėjo sudaryti sąlygas privatiems juridiniams asmenims be konkurencijos laimėti viešuosius pirkimus.
Skyriaus vedėjas kaltinamas maždaug penkerius metus nuolat teikęs informaciją vienam privačiam juridiniam asmeniui apie savivaldybės administracijos rengiamą atvirą šiuolaikinės Kauno miesto eismo valdymo sistemos įdiegimo konkursą.
Ne visi darbdaviai principingi
Julija Antanaitienė, STT atstovė spaudai
„STT nėra pavestos funkcijos atlikus ikiteisminį tyrimą stebėti, ką veikia korupciniais nusikaltimais įtarti, kaltinti, teismuose nuteisti ar išteisinti asmenys.
Įstatymuose nenumatyta, kad įtariamas asmuo automatiškai turi būti nušalintas nuo einamų pareigų. Laikinai nuo pareigų nušalinti įtariamąjį turi teisę tik teisėjas, į kurį su motyvuotu prašymu kreipiasi prokuroras. Prokuroras į teismą su tokiu prašymu gali kreiptis tokiais atvejais: jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Priimta teismo nutartis siunčiama darbdaviui, kurią jis privalo vykdyti.
Neretai susiduriama su neprincipingu darbdavių požiūriu į darbuotojus, įtariamus tyčinių nusikaltimų padarymu. Pasitaiko atvejų, kai teismo nuo einamų pareigų nušalinti valstybės tarnautojai, nušalinimo laikotarpiui dar nepasibaigus, darbdavių valia yra įdarbinami toje pačioje darbovietėje tik kitose, ne mažiau atsakingose pareigose. Manytume, jog kiekvienas darbdavys turi siekti, kad įstaigoje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.”
