Iš pradėtų teisinių ginčų, ir gaižios premjero laikysenos aiškėja: Vyriausybės sprendimas nurėžti didelę dalį vilniečių mokamų mokesčių tenkančių savivaldybei į „bendrą“ biudžeto katilą - pagrindinė to priežastis. Premjero komentarai šiuo klausimu - trumpas burbtelėjimas be jokių paaiškinimų.
Reiktų suprasti ir premjerą bei jo entuziastingus patarėjus - juk labai skaudu pralaimėti rinkimus Vilniuje, kai visa rodo kad esi neklystantis, visagalis ir pats išmintingiausias. Kas tuomet tie kaimynai Antakalnyje, kas tie žmones - skruzdėlės kuriantys tą BVP? Juk iš paskutiniųjų reikia įrodyti ir parodyti, kaip viskas yra blogai ir kaip turbūt būtų puiku, jei miestą valdytu premjero bendražygiai.
Viską taip mėgstant sudėlioti į lenteles - šiuokart lentelių eilutės tik patvirtina įtarimus: Vilniui nuo mokesčių dalies tenka penktadaliu mažiau nei Kaunui, dar didesnis skirtumas lyginant su kitais miestais. Premjero vietoje imčiau ir paaiškinčiau tokių skirtumų priežastis. Pateikčiau motyvuotus argumentus, pagrindžiančius tokius skaičius, tiesiog užčiaupčiau oponentų šnekas.
Nes dabar po rūgščių premjero burbtelėjimų tikrai būtų įdomu sužinoti, kas nusprendžia: kiek ir kokiai savivaldybei skiriama lėšų nuo mokesčių dalies? Ar yra kokia nors pagrįsta metodika, tarkime, nuo sukuriamo produkto, nuo generuotų įmokų į biudžetą? Ar tiesiog susitinka finansų ministrė su premjeru, gal dar kokių partinių veikėjų prisijungia ir nusprendžia: „Vilniuje paliksime mažiau, tegu Zuokas sukasi. O Kaunui - duosime daugiau, ten mūsiškiai valdžioje“. Kas galėtų paneigti taip esant?
Tikrai, sunkmečio ir krizės akivaizdoje reikia sutikti su premjeru, kad būtina taupyti ir priimti konstruktyvius sprendimus. Bet turbūt nesiginčysite, kad tokie sprendimai turėtų būti daromi apgalvotai, šalies žmonių gerovei ir naudai, nepaisant partinių intrigų ir ambicijų.
O nesenas Vilniaus atvejis tik patvirtina tą ydingą praktiką. Atsivėrusi smegduobė premjero kaimynystėje, matyt, tik pradžia. Jei jis, kaip jau yra įpratęs, vėl gaižiai reaguos į bendrapiliečių ir kaimynų interesus, kitą kartą kažkas tokio gali nutikti ir po rūpestingojo politiko kojomis.