Sunkią kelionę 22 metų D. Laukevičius užbaigė diena vėliau nei planavo. Dėl nepalankių orų apie 50 kilometrų teko nueiti krantu pėsčiomis.
„Automobiliu niekas nevežė, visą kelią įveikiau savo jėgomis. Jeigu jau prastas oras, pamaniau – geriau jau esiu pėsčias, negu irsiuosi vietoje“, - kalbėjo vaikinas.
Vėjas – pagrindinė ir didžiausia kliūtis, trukdžiusi žygeiviui laiku parplaukti į Klaipėdą. Daugiausiai aštrių pojūčių teko patirti pakeliui iš Estijos Saremo salos Latvijos link. Šiame ruože vaikinas akis į akį susidūrė su ruoniu, o likus 5 kilometrams iki kranto apsivertė baidarė. Tačiau kelionei puikiai pasirengęs vaikinas nesutriko ir sėkmingai įveikė užsibrėžtą tikslą.
Baidarę krantu nuo Talino iki Klaipėdos lydėjo palaikymo ekipažas – žygeivio brolis Vykintas bei bičiuliai. Per dieną D. Laukevičius įveikdavo apie 50 kilometrų. Kaskart pajutęs, kad reikia poilsio, vaikinas duodavo žinią keliaujantiems krante. Signalo palaikymo komanda sulaukdavo vidutiniškai kas pusvalandį arba valandą.
D. Laukevičius žygiui ryžosi įkvėptas sėkmingos patirties. Šio drąsaus žygio idėja gimė po to, kai prieš dvejus metus trise su Mariumi Norvaišu ir Pauliumi Paulioniu vaikinai sėkmingai perplaukė Baltiją iš Lietuvos į Švediją.
Projekto, pavadinto „Mūsų Baltijos krantas“, autoriai ir dalyviai šį žygį dedikavo Baltijos keliui paminėti, Klaipėdos, Lietuvos vardui garsinti bei drąsiems žygeiviams, tarp jų – ir prie Neringos krantų žuvusiam klaipėdiečiui Gintarui Paulioniui – atminti.
