Taip ministras įvertino į Lenkiją vykstančio premjero Andriaus
Kubiliaus galimybes įtikinti kaimynus sugrįžti prie šio projekto.
„Lenkija iš tikro parodė didelį susidomėjimą, ir aš manau, kad
tai bus viena iš temų. Nemanau, kad šiandien premjerų lygiu bus
galutiniai atsakymai. Lenkijai reikia pateikti daugiau
informacijos, bet aš manau, kad tą informaciją teiksime, ir
tikimybė, kad Lenkija dalyvaus, yra pakankamai nemaža“, - po
Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministras.
A. Sekmokas nedetalizavo, kiek realu tai yra, bet susidomėjimą,
kurį išgirdęs per savo vizitą Lenkijoje, vertinąs kaip labai didelį.
„Manau, neskubėkime, pastatykime vieną reaktorių, judėkime
žingsnis po žingsnio, bet manau, turint galvoje atominių elektrinių
uždarymą Vokietijoje, vien tos tendencijos, kad daromi žingsniai ir
bandoma statyti Karaliaučiuje, Astrave atomines elektrines, rodo,
kad rinka yra, ir tai tiesiog yra rinkos konkurencija, su kuo mes
susiduriame“, - dėstė energetikos ministras.
A. Sekmoko vertinimu, Lenkijos neapsisprendimą dalyvauti
jėgainės statybose lemia šalies energetikos bendrovės PGE (Polska
Grupa Energetyczna) vadovo, kuris vėliau pasitraukė iš šių pareigų,
nepakankamai apgalvotas ir skubotas sprendimas.
„Matyt, tas sprendimas nebuvo pakankamai apgalvotas“, - sakė A.
Sekmokas.
Premjeras A. Kubilius pakartojo savo poziciją, kad Lenkijai
lieka atviras kelias Visagino AE projekte.
„Ne kartą esame deklaravę - projektas yra atviras Lenkijos
kompanijų dalyvavimui arba jų grįžimui į šį projektą. (...)
Visagino AE projektas gali būti taip pat svarbus ir Lenkijai, kuri,
noriu priminti, iki šiol nėra branduolinės energetikos valstybė,
bet jau šiuo metu yra paskelbusi planus statyti net tris
branduolines jėgaines, ir jiems mūsų patirtis ir jų pačių patirtis
dalyvaujant Visagino AE projekte galėtų būti tikrai visiškai
naudinga. Šiuo aspektu matyčiau tikrai geras perspektyvas“, - sakė
A. Kubilius.
Su kolega iš Lenkijos Donaldu Tusku A. Kubilius sakė aptarsiąs
situaciją ES, euro zonoje, Lietuvos pasirinkimą pirmininkauti ES,
ES Rytų kaimynystės politiką, kuriai Lietuva žada skirti daug
dėmesio, dvišalius svarbius projektus - „Rail Baltica“, Lietuvos ir
Lenkijos elektros energijos jungties „LitPol Link“ statybos darbus,
skalūnų dujų paiešką ir kt.
ELTA primena, kad birželio 21 d. Seimas po balsavimo priėmė
Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektą ir pasisakė už
Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju „Hitachi“, taip
uždegdamas žalią šviesą Visagino AE projekto vykdymui, tačiau
pirmadienį parlamentarai nubalsavo, jog šių metų spalio 14 dieną
kartu su Seimo rinkimais Lietuvoje vyks konsultacinis
(patariamasis) referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos
Lietuvos Respublikoje.
Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis
sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos
prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.
Skaičiuojama, kad elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys
po 7-10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10-15 centų už
kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola
visiškai turėtų būti grąžinta iki 2038-2040 metų.
Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai,
joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis
investuotojas - Japonijos „Hitachi“.
Numatoma, kad „Hitachi“ priklausys 20 proc. Visagino AE akcijų.
Latvijai teks taip pat 20 proc. akcijų, Estijai - 22 proc.,
Lietuvai - 38 proc.
Prognozuojama, kad statant Visagino AE Lietuvos įmonės gali
sulaukti užsakymų, kurių vertė siektų iki 5 mlrd. litų, planuojama
sukurti apie 6 tūkst. naujų darbo vietų.