- Į Baltarusiją vykstate tokiu metu, kai dvišaliuose santykiuose yra atsiradę įtampos, ypač po pranešimo apie Baltarusijoje sulaikytus esą Lietuvai šnipinėjusius žvalgybininkus. Kaip vertinate šį foną ir apskritai dvišalių santykių būklę?
- Pirmiausia vertinu, kad ši šalis yra mūsų kaimynė ir yra
labai svarbi kaimynė. Be abejo, kaimynai suinteresuoti, kad būtų
dialogas, bendradarbiavimas, būtų kuo mažiau konfliktų, įtampos,
kaip jūs sakote. Tokį matau savo tikslą. Skirtumų, įtampų būta
praeityje, matyt, to neišvengsime ir ateityje, bet mūsų tikslas,
kad jų būtų kuo mažiau.
- Įteikdama Jums skiriamuosius raštus prezidentė sakė, kad Lietuva suinteresuota Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos dialogo atnaujinimu. Kokios perspektyvos ir kokios sąlygos, kad tai įvyktų?
- Vėlgi, Baltarusija yra svarbus ekonominis partneris. Lietuvos
eksporto į Baltarusiją prasme ji yra septintoje vietoje, pagal
importą - dešimtoje vietoje. Labai svarbus tranzitas, transporto
reikalai, krovos darbai, susiję su Klaipėdos uosto pajėgumais. Visa
tai yra labai didžiulis interesas. Suprantama, kad norisi, jog tos
sąlygos būtų kuo palankesnės ekonomiškai, ir reikia to siekti.
Jeigu atsiranda kažkokių trikdžių, kartais būna politinių
trikdžių, jie kartais paskui atsiliepia visai kitu galu per
finansinius reikalus. Aišku, norėtųsi tokių dalykų išvengti.
Manau, kad tai yra abipusis interesas, nes abi šalys suinteresuotos
ekonominiais santykiais iš principo. Dialogo formų yra - ekonomikos
forumai, verslo forumai, verslo klubai.
- Lietuvos verslas nuogąstavo, kad ES sankcijos gali smarkiai jam labai pakenkti. Ar tokia grėsmė yra išlikusi?
- Reikia suprasti, kad sankcijos turi turėti tikslą. Jos negali
būti nukreiptos prieš paprastus žmones, negali kenkti paprastų
žmonių gyvenimui. Tai yra kraštutinė priemonė, ir kalbos, kad
gali būti kažkoks nuostolis, yra ne be pagrindo. Tai yra teisybė.
Todėl turime rasti būdų kalbėti ne ultimatumų, kažkokių
sankcijų kalba, o įtikinti vieni kitus, kad yra būdų
bendradarbiauti be konfliktų.
- Ar tai reiškia, kad, Jūsų požiūriu, buvusi ES strategija pasirodė ne visiškai veiksminga?
- Turime suprasti, kad jeigu mes įvedame kažkokius apribojimus,
tai galime pastūmėti į glėbį kitų įtakos. Sakysime, jei
apribosime ekonominius ryšius su ES šalimis ir apribosime
bendravimą, tai tuo pastūmėsime į stipresnius, tampresnius
ekonominius ryšius su kitomis šalimis. Nežinau, ar mes tuo
pasieksime rezultatą. Reikia viską labai pasverti.
- Dvišalius santykius taip pat temdo Minsko planai statyti atominę elektrinę vos 50 kilometrų nuo Vilniaus. Ar tikite, kad šiuo atveju yra įmanomas kompromisas?
- Tai vienas iš klausimų, kuris prisideda prie įtampos, kadangi
yra tam tikras nesusikalbėjimas, ir mes norime, kad tas procesas
būtų kuo skaidresnis, kad atitiktų tarptautines normas,
tarptautinius reikalavimus, kad poveikio aplinkai tyrimai būtų
atlikti taip, kaip priklauso. Ir čia mes nesusikalbame iki galo.
Atstumai yra labai svarbu ir mes labai jautriai žiūrime, kad tai
yra labai arti mūsų sostinės. Bet ir baltarusiams turėtų būti
aktualu saugumo klausimai, nes tai yra jų teritorijoje, tegu ir
toliau Minsko. Tai objektas, kuris yra jautrus ir technologiškai
turėtų būti be priekaištų atliktas. Todėl čia matau tą
susikalbėjimo galimybę, kad tai yra abipusis interesas - saugumas ir
atitikimas tarptautinių normų.
- Lietuva pasisako už paprastesnį vizų režimą su Baltarusija - kelia šiuos klausimus ES lygiu, taip pat parengtas susitarimas dvišaliu pagrindu dėl paprastesnio sienos kirtimo. Kokios iniciatyvos numatomos šioje srityje?
- Daug kas jau yra pasiekta. Prieš porą metų pasirašytas
susitarimas dėl paprastesnės kelionių tvarkos pasienio ruože dar
nėra įgyvendintas. Laukiame, kada baltarusių pusė bus pasiruošusi
galutinai atlikti visus darbus. Ne kartą girdėjome signalus, kad
nedaug trūksta.
Strategiškai mūsų tikslas - sudaryti sąlygas Baltarusijos
žmonėms važiuoti, pamatyti pasaulį, bendrauti. Esame pasirengę
dalytis visu tuo, ką turime pasiekę - kultūros srityje, mokslo
srityje, eurointegracijos srityje. Gerbiame visų tautų, taip pat ir
baltarusių tautos, pasirinkimo laisvę jų krašto raidai, kokiu
keliu jie eina, tai yra jų sprendimas. Bet mes visada primename, kad
visa tai yra svarbu taip pat ir bendražmogiškų vertybių,
demokratijos principų kontekste. Šis dialogas, matyt, ir gali
kažkur atvesti.
Grįžtant prie jūsų klausimo, manau, kad tuo mes ir galėsime
prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo Baltarusijoje. Tai
Baltarusijos žmonių pasirinkimas, bet mes galime pasakoti savo
patirtį, galime kalbėtis, o kalbėtis galima tik bendraujant. Todėl
strategiškai svarbu, kad Baltarusijos žmonės turėtų kuo
paprastesnes galimybes keliauti, pamatyti pasaulį ir kaimynų vaidmuo
šioje situacijoje yra labai svarbus.
Kiek galime, mūsų atstovybė, kiek žinau, daug padeda, išduoda
nemažai vizų. Režimas galėtų būti žymiai paprastesnis, bet tai
abipusė užduotis. To turi siekti ir Baltarusijos valdžia taip pat.
- Šiemet esate pripažinęs, kad kalbėjotės su socialdemokratais dėl galimybės užimti užsienio reikalų ministro postą po rinkimų. Ar tokia galimybė vis dar yra jūsų akiratyje?
- Dabar mes kalbame kitais klausimais. Vykstame į šalį atstovauti
mūsų valstybės interesams. Šiame etape reikia galvoti apie tai,
kaip geriau atlikti šias pareigas, ir diskutuoti hipotetiniais
kitais klausimais, matyt, kad neverta.