„Tos propagandinės atakos mus šiek tiek stebina, bet mes tikrai
nesiruošiame į jas reaguoti tokiais pat būdais“, - interviu Žinių
radijui sakė A. Kubilius.
Baltarusijos KGB šią savaitę apkaltino Lietuvos žvalgybos
institucijas, esą jos per karį, išėjusį į atsargą, mėgino
organizuoti integruotą žinių apie šalies priešlėktuvinės
gynybos sistemą ir karines oro pajėgas gavimo kanalą.
Taip komentuotas praeitos savaitės pranešimas, jog su
įkalčiais sulaikytas Baltarusijos pilietis F, dirbęs Lietuvos
žvalgybai, taip pat kiti asmenys, kurie su juo palaikė agentūrinius
ryšius.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad
Baltarusijos KGB skelbiama informacija neatitinka tikrovės, o tokios
kaimyninės valstybės specialiųjų tarnybų paskelbtos insinuacijos
neprisideda prie dvišalių santykių gerinimo.
Kalbėdamas apie ES ir Baltarusijos santykius, premjeras
A. Kubilius teigė, jog ES reikalinga efektyvi politika visos
ES rytų kaimynystės atžvilgiu.
„Mes įgyvendiname bendrą ES politiką, suderintą politiką
Baltarusijos atžvilgiu. Europa siekia padėti Baltarusijai tapti
demokratiška valstybe, gerbti žmogaus teises, o kaip to pasiekti jau
yra taktikos klausimai, kuriuos mes taip pat aktyviai diskutuojame“, -
sakė premjeras.
„Norėtume matyti vieningą ES politiką, ir ne tik Baltarusijos
atžvilgiu, bet visos Rytų kaimynystės regiono atžvilgiu. Mano
įsitikinimu, rakto ir į Baltarusijos problemų sprendimą, ir į
tai, kaip padėti Baltarusijai tapti labiau demokratiška, reikia
ieškoti ne vien tik santykiuose su pačia Baltarusija, bet
santykiuose su platesniu regionu“, - kalbėjo A. Kubilius.
„Jei ES pavyktų įgyvendinti efektyvią, energingą, dinamišką
ir turinčią labai aiškų strateginį interesą politiką viso Rytų
kaimynystės regiono atžvilgiu, padedant tokioms šalims kaip
Moldova, Ukraina, Pietų Kaukazo valstybės gravituoti arčiau ES,
integruotis su ES žymiai greičiau ir efektyviau, tai tuo keliu
einant atsirastų ir žymiai daugiau galimybių padėti tai pačiai
Baltarusijai“, - teigė ministras pirmininkas.
Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas po 2010
metų prezidento rinkimų griežtomis priemonėmis susidorojo su
opozicija, kuri protestavo dėl jo perrinkimo. Po šių veiksmų
ES ir JAV įvedė sankcijas Minskui.